ODD THOMAS

Naivus ir paaugliškas, fantastinis nuotykių filmukas pastatytas pagal kažkokį bestselerį. Tiesą sakant nelabai rūpi ir nelabai idomu, žiūrėjau tik laikui užmušt ir tam filmas tinkamas, bet daugiau nelabai jis ko vertas. Šlykščiai amerikoniškas, tiesiai į kiaurus amerikos paauglius orientuotas, beprasmiškas, nuspėjamų klišių ir stereotipų prigrūstas nuotykinis detektyvas su visokiom paranormaliom nesamonėm. Kažkas tokio gautųsi jei paimtume John Dies at the End ir sumaišytume su Percy Jackson, nelabai vertinga, nelabai skanu, nors gal tam tikroj stadijoj ir žiūrisi.

Tipo yra toks užsiparinęs, įtartinas bičas, kuris mato mirusiuosius, nuspėja ateitį ir seka kažkokį kitą įtartiną bičą, kuris ruošiasi įvykdyti terorizmo aktą. Dar iš skaitmeninės pragaro šiknaskylės prilenda kažkokių ghoulių, kurie maitinasi mirties nuojauta ar gyvybės lašais, bet reikia apsimesti, kad jų nematai, nevisai supratau. Ledus pardavinėja jo simpatinga mergaitė, kuri labai jį supranta ir nuo kiekvieno itin nenatūralaus judviejų dialogo norisi susivemti. Visą filmą jie narplioja kas gi bus tas žudikas ir gale išnarplioja. Tokia vat nesamonė, bet jaučiu daug kam patiks. Ką čia veikia Vilijamas Dafo - nežinau.

3/10

CURSE 2: THE BITE

Nelabai jau pamenu apie ką buvo The Curse, senokai žiūrėjau, bet atsimenu tik, kad labai patiko, kaip matau ir pats iš savo recenzijos hehe. Negalėčiau atgaminti kas ten tiksliai buvo, bet galiu pasakyt, kad tikrai ne siaubiakas apie gyvates, kaip štai Satanaičio parekomenduotas tęsinys. Galima jį žiūrėti ir kaip atskirą filmą, tikrai nepajutau didesnio tęstintumo vaidmens, The Bite puikiai stovi ant savo kojų, kaip porimtis b-klasės eighties siaubiakas. O iš tiesų nesu matęs jau tiek ir daug siaubo filmų su gyvatėm.

Prasideda kaip kelionės istorija, daili porelė lekia per ameriką ir pasuka greitesniu keliu, o visi žinom ką tai reiškia. Tik šį kart visai ne kokie žudikai maniakai užsipuola veikėjus, o šlykščios besirangančios gyvatės. Viena jų bičui įkanda ir nuo tada ima dėtis keisti dalykėliai, reikalams vis prastėjant pagalvoju, kad šiuzetiškai kažkiek panašu į Cronenbergo Musę, o tai jau daug pasako, tad čia siužetą pasakot sustosiu.

Fainas filmukas, yra šmaikščių vietelių yra ir tikrai disturbing imagery, ypač gale kai prasprogsta visi šūdai. Dialogai kabina, veikėjai idomūs ir apskritai ta devinto dešimtmečio dvasia unikali labai gerai jaučiasi. Tiesa ties viduriu buvo kiek nuobodoka pasidarę ir kai baigėsi jau galvojau, kad pats laikas, tad gal ir nebus labiausiai rekomenduotinas seansas šiam helouvinui, bet kas mėgstat mažiau girdėtus b-movies su praktinių efektų monstriakais, ar paprasčiausiai bijote gyvačių, visai galite pabandyti.

6/10

THE BATTERY

Papuolė dar vienas nuostabus, naujas (2012) mažytis brangakmenis The Battery. Postapokalipsė, zombiai perėmę pasaulį, du draugai survaivoriai keliauja per Ameriką ieškodami ramesnių vietelių. Vienas labiau linkęs judėti, kitas apsistoti, tačiau abu neblogai sutaria, kad svarbiausia - išgyventi. Gyvenimas po zombių apokalipsės liūdnas ir vienišas, šie du vyrukai turi tik vienas kitą. Jie viens nuo kito pavargę, kaip visiems būna kai daug laiko praleidi su vienu žmogum, tačiau nors maži dalykėliai juos erzina, tačiau ir jie ir mes suprantam, kad jiems išsiskyrus būtų išvis ne pyragai.

Filmas žmogiškas, mielas, jei nebūtų tų zombių, būtų toks tiesiog road movie su gera muzika ir zjbs personažais. Abu vyrukai savotiški, tačiau abu galima suprasti, su abiem galima susitapatinti ir su duotomis aplinkybėmis sakyčiau jie visai neblogai laikosi. Susigalvoja pramogų, pamėto kamuoliuką, bendrauja, prisigeria ir panašiai, na ką manau ir darytų normalūs žmonės tokioje situacijoje. Jei kam svarbu, zombiai lėti, tokie kur net stiklo negali išdaužt, tačiau ne zombiai laiko šito filmo pamatą, o kaip jau sakiau - vaidyba, dialogai ir žmogiškumas. Žiūrėdamas vieną kartą stabdžiau nueit į tualetą ir labai nusiminiau pamatęs, kad jau beveik pabaiga. Prabėgo stebuklingai jaukiai, didžiausios simpatijos, vertas aukštesnių praeitų metų topų.

9/10

AMERICAN MARY

Sick & twisted praeitų metų filmas apie medicinos studentę, kuriai pačiuožia stogelis, kuomet jai tenka šlykščiai nusivilti universitetu, kuriuo ji taip tikėjo. Keistoka istorija, žostka tokia savotiškai, viniojasi netradiciškai, bet idomiai. Pagrindinė veikėja, kuriai pradžioje jautėm simpatijas pasirodo visai nėra tokia švelni avelė kokia atrodė ir apskritai beveik visi filmo veikėjai, ne itin geri ar simpatingi žmonės. Po skaudžių įvykių ji susideda su mafijozais, kadangi jau yra pasiekusi neblogą pjaustymo teorinį lygmenį - pradeda savo nelabai legalų kūno-modifikacijos verslą, susipažįsta su visokiais frykais.

Abi filmo režisierės - sesutės Soskos čia irgi suvaidina įsimintiną vaidmenį. Žinot tuos frykus kur įvairiom procedūrom keičia savo kūną, kad galėtų pilnai "save išreikšti", tai va, nuo šratų, implantų ir supjaustytų bybių toliau einama prie galūnių sukeitimo, savanoriškų amputacijų ir t.t. Jei kas pasimaišo Kruvinajai Merei po kojomis, tai galima ir nesavanoriškai pritaikyti kokią procedūrą. Iš pažiūros paprasta keršto istorija tampa skausmingu kankinimo horroru, matome kaip auka virsta budeliu, seksualumas virsta kančia ir siaubu. Kai žmonės žaloja save - man netrukdo, kaip sakant "whatever turns you on", tačiau tas medicininis, sterilus kankinimas prieš kito žmogaus valią, tikrai nemalonių pojūčių sukelia, vien apie tai pagalvojus.

Tas beje irgi idomiai išnaudota, nes gvildenant tokią temą, buvo didelis potencialas iš filmo padaryti goro vonią, tačiau to lygtai sąmoningai vengta. Kai skalpelis prisiartina prie mėsos, kadras nutraukiamas arba kaip nors peršokama į kitą sceną. Nesakau, kad nėra kraujo, į valias čia tų šlykštynių, tik sakau, kad toks jausmas jog tyčia norėta išlaikyti kažkokį keistą subtilumą, kas priduoda dar daugiau dezinfekuoto koktumo. Tas šokinėjimas praleidžiant, regis, svarbias, istorijos dalis gali žiūrėtis ir kaip neigiamas filmo bruožas, blogas parašymas ar panašiai, bet man pasirodė idomu, kai ne į visus klausimus iškart gauni paprastus atsakymus ir šiek tiek paliekama (liguistai) fantazijai, o kai kurie atsakymai vėliau nuvilia ar nustebina. Nestandartinis, fiziškai skausmingas horroras be idealizuotų personažų ir ryškaus moralo...

8/10

RATLINE

2011-ais pasirodęs, žinomo gorerio Erico Stanzes filmukas, to paties bičo, kuris pastatė kažkada žiūrėtą I spit on your corpse, I piss on your grave ir beje vaidina ta pati aktorė - Emily Haack, kuri pagalvojau man visai patinka, tačiau sakyčiau, kad ji nusipelnė kokybiškesnio filmo. Imdb paskaičiau gerų nuomonių apie Ratline ir kažkaip susiviliojau, na bet šį kart apsigavau, jaučiu Stanzės draugeliai ten prilaikino, o iš šalies žiūrint tai filmas visiška šikna.

Trunka beveik dvi valandas, iki gyvo kaulo įgrysta jau po pusvalandžio. Nesamoningas exploitationiškas siužetas vingiuoja nuo kažkokiu absurdiškų satanistų iki žmogžudystės detektyvo, lezbietiškos meilės ir galiausiai... paranormalių nacių eksperimentų? Ne tik siužetas idiotiškas, bet ir veiksmas neįdomus, vaidyba jei ir nebloga tai visiškai sugriauta to namudinio montažo ir skaitmeninio nufilmavimo. Yra mielų rudens peizažų, kurie tinka prie dabartinio spalio Lietuvoje, bet visa kita tai tik labai niekingai sugaištas laikas. Paprastai ginu tokius, bet šiaip tai tikras šūdas čia.

2/10

ELYSIUM

Kinuose einanti šviežiena, naujas, močnas District 9 režisieriaus darbas - Elysium. Iškart sakau, kad labai patiko, tai jei dar nieko negirdėjot, varykit į kiną, - verta, net ir ant pachmo. Tikrai vienas geriausių metų sci-fi bus, kaip ir praeitame jo filme, viskas žiauriai kietai, stilingai ir su gudriu socialiniu komentaru. Ne itin optimistinės, bet labai tikėtinos prognozės žmonijai, žemė apšikta, oras sugadintas, Los Andželas pavirtęs dideliu lušnynu, siaučia ligos ir skurdas.

Turtingieji, turintys techniką galinčią išgydyti bet kokią ligą gyvena kosminėje stotyje "Eliziejuje", atsiskyrę nuo likusios visuomenės. Tenai pas juos gražu, dirbtinė atmosfera, baseinai, prabangūs namai ir žalia žolytė. Žemėje likę nelaimėliai dirba šūdinus darbus ir svajoja apie galimybę vieną dieną patekti į tą kosmoso pasaką. Mattas Damonas vaidina buvusį nusikaltėlį, kuris mėgina gyventi padoriai, tačiau per nelaimingą atsitikimą darbe įvykiai susiklosto labai nepalankiai ir jam žūt būt reikėtų patekti prie tos stebuklingos medicininės technikos.

Tos pagalbos reiktų tūkstančiams žmonių, bet turtingieji itin šlykštus, pasipūtę ir visai nenori dalintis. Kietai, kad pagrindinis veikėjas ne itin herojiškas, jisai žmogiškai klysta, yra kiek savanaudis ir priema ne vien gerus sprendimus, tačiau galima suprasti, kad jis bijo, panikuoja ir panašiai, todėl nėra labai sunku su juo susitapatinti. Jam į kompaniją - žavi mergiotė, draugė iš vaikystės, dabar daktarė, kurios dukrytė serga paskutine leukemijos forma, tad jai "Eliziejaus" stebuklai irgi būtų neprošal, tačiau ką gi galima padaryti...

Skurdžiai sąlyginai geri ir simpatingi, kitoje barikadų pusėje Jodie Foster suvaidinta šlykšti saugumo direktorė, be širdgėlos susprogdinanti vaikų pilnus nelegalių imigrantų laivus, ne mažiau bjaurus kompanijos viršininkas ir grupelė kiek pamišusių kareivių, tampančių teroristais, kurių vadeiva - žiauriai kietas Škotas ar tai Airis, su nerealiu akcentu [edit: Pietų afrikos], visiškai badass, su tokiu nesinori juokauti. Ir viskas čia labai badass, tiek aplinka, tiek situacija negailestinga ir kebli, bet to viskas išpildyta be galo stilingai, kaip jau sakiau. Užtenka ir pamastyt apie ką ir veiksmas nerealus, prabėga filmas su didžiausiu malonumu akimis ryjant kiekvieną tobulą vaizdelį, kaip sakant kone better than sex.

Norėtusi net dešimtuku įvertinti už tokį atsidavimą ir pagarbą žanrui, kur kiekviena menkiausia detalė yra išdirbta, apgalvota ir stilinga. Filmas tamsus ir neskaldantis madingų juokelių, žodžiu dalykas suaugusiems, o ne vaikams, subtiliai tykštelta goro, subtiliai užmesta gero veiksmo, kai pagalvoju, nelabai yra ir prie ko prikibiti. Geriausios prabos science fictionas, nice, pasižiūrėkit, zjbs, nelabai žinau ką ir pridurti.

9/10

PACIFIC RIM

Jau ne kartą minėjau, kad nepatinka man Guilermo Del Toro, kažkokią asmeninę antipatiją turiu, bet visgi, matyt, traukia mane vis kas tai, su uodega, pažiūrėt naujus jo filmus. Štai iš kino teatrų išlipo dolerių ir steroidų pripompuotas Pacific Rim, naujas holivudinis monster movie su ateiviais-dinozaurais iš kitos kitos dimensijos ir dideliais robotais. Iš esmės nieko naujo, idėja jau regėta tiek kažkokiuose filmuose, tiek komiksuose, tiek multikuose... tačiau reikia pripažint, kad geri efektai daro savo ir malonu berniuko akimis graužt tokią nesamonytę "tikrame filme".

Sudėkite Godzilą, Transfomerius ir Robotų karus. Padalinkit iš Guliermo del Toro akinius laikančių bakenbardų ir padauginkit iš holivudinio biudžeto, gausis kažkas tokio. Tik be Rihannos... (tikiuosi čia tinkamas referencas, nes Battleship dar nemačiau).
Šiek tiek liūdna, kai pagalvoji, aš būdamas vaikas turėjau džiaugtis sūriškais Robotų karais, o šiuolaikiniai vaikai turi tokias bombas kaip ši. Gal ir gerai iš kitos pusės, daugiau vietos fantazijai buvo, ne toks debilas užaugau.

Tačiau kadangi tai filmas vaikams, ne kaži ką turiu ir pasakyti. Pradžioje dar kilo kažkokių klausimų, kodėl jie pabaisų tiesiog nesprogdina ir panašiai, bet greit apsiraminau - su logika, nebūtų tokio filmo. Klišiniai personažai, nuspėjami holivudiniai posukiai, daug veiksmo, skaitmeninė tryda, hepi endas. Manau, kad žiūrėdami filmą apie didelius robotus didelio proto ir neturėtumėt tikėtis. O jei teisingai susideliosit lūkesčius, tai visai gera pramoga gaunasi. Lazeriai, sprogimai, pabaisos vs. metalas - bum bum trach tibidach!!!! Tęsinio laukti irgi nereikės, Asylum kompanija jau sukūrė Atlantic Rim ;) Kažkaip nubudau šiandien per anksti, nesimiegojo, galvojau pažiūrėsiu filmuką. Dvi valandos praėjo smagiai, bet geriau būčiau miegojęs, po teisybei.

HATCHET 3

Na trečiosios dalies šito slasherio tikrai nesitikėjau, bet palyginus su tuo, kaip nepatiko antroji - šita visai pusė velnio susižvelgė, gal dėl to, kad nesitikėjau ničnieko... Vėl mažiau humoro ir daugiau neva rimtų skerdinių, kas atrodo ne itin gerai su tuo peraugusiu, nemirtingu retardu priešaky, bet jei yra fanų, kurie laukė kažkokios atomazgos, tai gal ir gerai, kad padarė trečią. Nors jau toks pezalas siužeto vieton paimtas, kad nenustebčiau jei dar šimtą kart prisikels šitas pusiau parodijinis drimba.

Bajeriukų buvo, tik arba mažai arba labai jau lievi. Goro užtektinai, pilasi kraujas kaip reikiant, bet vietom irgi toks žaislinis jau visai. Labiausiai patiko netikėtai apsireiškęs Sid Haig, kurio galvytės fizionomiją jau iš tamsaus šešėlio pažinau, bet šiaip norėjosi daugiau humoro. Nepaisant to, kad iš esmės filmas - tūpa nesamonė, praėjo lengvai ir smagiai, jei reikia šiek tiek laiko užmušti, galima ir visą trilogiją turbūt kalti išsidrėbus. Anyway, nors sakiau už antrą gal kažkuo ir geriau, visgi neduosiu daugiau. Būtų pirmos užtekę ir būtų kultas.

4/10

THE PURGE

2022-ieji, Amerikoj visi gyvena gražiai ir laimingai, nedarbas - vos 1%, ekonomika klesti kaip niekad ir viskas dėl vienos nakties metuose, kurios metu legalizuojami visi nusikaltimai, įskaitant žmogžudystę. Idėja tokia, kad neverta sau meluoti - esame bjaurūs, plėšrūs padarai, tad vieną naktį išsidergiam, išsisiaučiam, išsivalom sielą, išleisdami lauk visus užgniaužtus velnius, o likusius metus vėl gyvename ramūs kaip ėriukai. Skamba idomiai ir aišku tai yra originali mintis, tačiau kuo toliau apie tą sumanimą galvoju, tuo kvailesnis ir absurdiškesnis jis man atrodo.

Bet kokiu atveju kine jį buvo galima padaryt tikrai superiniu, ir daug absurdiškesnės idėjos praėjo su daug geresniais rezultatais, kai įjungiama fantazija ir trykšta entuziazmas, prisiminkime pvz. emocijų uždraudimą Ekvilibriume. Tačiau The Purge vietoj to, kad leistusi į išgyvenimą ir chaosą didmiesčio gatvėse, pasirenka priemiesčio turčių šeimą, atokiam, sąlyginai saugiam rajone, tad viso to balagano taip ir nepamatome. Apie jį tik šiek tiek pakalbama, o vėliau filmas mažai kuo skiriasi nuo eilinio tūpo siaubiako, kur kas nors įsilaužia į namus.

Kažkokie psychai su kaukėm ir mečetėm, visiškai nepaisydami savo pačių saugumo priskrenta prie mūsų sekamos šeimos, nes jų atlapaširdis sūnelis įsileido į namus kažkokį bomžą, kurį šie norėjo nukankinti. Sūnelis beje ne kartą ir ne du savo šeimą pastato į mirtiną pavojų, bet niekas jo nė piršto mostelėjimu nebando sudrausminti. Apskritai visas veiksmas kažkoks išbarstytas ir nelogiškas. Blogietis iš pieno plaukęs šiknius, pasiskolintas matyt iš Funny Games ar Prisukamo Apelsino atrodo labai nenatūraliai ir tiesiog erzina. Kiekvienas šeimos, kuriai neva turėtume simpatizuoti, narys elgiasi išskirtinai ir savotiškai kvailai, kol galiausiai pradedi manyti, kad gal juos rimtai reikėtų nudobti.

Apskritai visas tas fantastinis koceptas feilina dėl dviejų dalykų: visų pirma su tokiu pasaulio vaizdiniu, kaip mums yra parodoma, tokia naktis egzistuoti sunkiai galėtų. Žmonės ne taip masto, žmonės nėra tokie padarai, o net jei ir būtų, jie nebūtų tokie, kokie pavaizduoti čia. Panašūs į mus, tačiau neva ne pirmus metus priimantys tokią "akciją", rodos niekad iš arti jos nematę. Kas sukontroliuotų kelias minutes po? Kaip gyventi likusius metus, kai žinai, kad tavo kaimynas - sadistas, žudikas? Ar visus metus griežti dantį ir susikauščius laukti kitų metų "visi-prieš-visus"? Na tiesiog per daug tokių žmogiškos logikos klausimų kyla, kuri nupieštą pasaulį padaro labai jau abejotinu ir naiviu. Turėtų būt tokia žostka diktatūra, totalus susikaustymas ar atvirkščiai vien aukštuomenė ir hedonizmas... Nežinau, bet kažkaip nenatūraliai čia ta "normali" šeima atrodo.

Antras dalykas toks, kad filmas tiesiog nepasinaudoja savo paties sau suręstais pamatais. Visa ta idėja galiausiai lieka beprasme, nes filme ji beveik neeksplotuojama. Lygiai taip pat puikiai į tą namą galėtų šiaip įsilaužti krūva psychų ir visai jiems netrukdytų tas faktas, kad žudyti galima arba negalima, tad galiausiai telieka kartus skonis dėl neišnaudoto potencialo. Žiūrisi gal ir smagiai ir kovos scenų yra aršių, bet šiaip tai idomų užmanymą pagaidino ne koks išpildymas. Tiek apie kontekstą šneku, tiek ir apie patį slasher / home invasion siaubiako tipo veiksmą. Net vien kaip tokį filmą žiūrint, vistiek sakyčiau nieko per daug gero ar originalaus. Kvailas elgesys, nuspėjamos nesamonės, neskoninga stilistika. Pasibaladojimas patamsiais ir tiek. Gal tęsinys gerose rankose būtų idomesnis, šitas, nors ir žiūrimas, bet mane asmeniškai nuvylė.

4/10

UNDER THE DOME [Season 1]

Štai beveik nuo pirmųjų serijų stebėjau naują fantastinį-draminį serialą pagal Styveną Kingą Po Gaubtu. Buvo žadėtas mini serialas, t.y. trylika serijų ir viskas. Laukiau, laukiau to galingojo finalo ir išvadų, o kaip matau baigėsi tik... pirmasis sezonas. Panašu, kad prodiuseris Spylbergas su savo ilga nosim pastebėjęs dėmesį užuodė babkes, Kingas pasisiūlė prirašyti dar materjolo ir vietoj paskutinės išganančios serijos, teturime neaiškų "cliffhangerį", o antrasis sezonas tik kitą vasarą! Na tai dėl to šiek tiek susibiesinau šiandien... Bet greit grįš Walking Dead, tai galime tuo pasiguosti.

Tačiau šiaip tai tikrai idomus serialas. Aišku sunkiai išvengta tų Kingo klišinių personažų, visų nuspėjamų amerikoniškų banalybių, tačiau iš kitos pusės tai laiko patikrinti standartai ir gerai padaryti jie neblogai veikia. Tad kiekviena serija įdomi, pagavi ir įtraukianti. Taip, kartais sprendimai naivūs ar iš toli numatyti, tačiau vistiek kažkaip idomiai išrutuliotas veiksmas ir žiūrisi tikrai maloniai. Su serialais pavojinga prasidėti, suprantate, todėl ir stengiuosi jų vengti. Jei pasiūlysiu pabandyti šitą - veikiausiai užsikabliuosite, tad būkit atsargūs. Kitą vertus jei mėgstate taip leisti laiką, ar pakirto rudeninė sloga, - puikiai užmušit laiką šiuo kabinančiu pasakojimu.

RESOLUTION

Dar vienas visai netikėtas, unikalus stebuklas, kaip iš giedro dangaus į mano ekraną šleptelėjęs, su niekuo nepalyginimas 2012-ų Resolution. Nepažįstami kūrėjai surentė keistą mistinę dramą, apie du draugus, izoliuotus kaimo trobelėje. Vienas per prievartą sveikstantis narkomanas, kitas - šeimos pagausėjimo laukiantis vyrukas, pasiryžęs paaukoti savaitę savo gyvenimo, vardan draugo sveikatos. Abu strigę nuošalioje vietovėje, kurios aplinka kuo toliau tuo labiau iš komiškos virsta itartina, keliančia daug klausimų ir galiausiai fatališkai baisia, kai sunku pasakyti ar čia detoksikacinė paranoja ar tiesiog nejuokingi kaimiečių juokeliai. Net ir be keistenybių šiaip žiauriai idomu kai veikėjai tokie tikroviški ir neperspausti.

Labai idomus seansas, vargiai sugalvočiau žymesnį pavyzdį perteikti šitai nuotaikai. Su minimaliu biudžetu, filmo pamatai grynai nuoširdžioje vaidyboje ir natūraliuose dialoguose. Veiksmas lėtas ir retai apskritai bent kiek dinamiškesnis, tačiau nuo pat pirmos akimirkos sukausto taip, kad ir pamyžt nueit nesinori. Keistos užuominos kelia vis daugiau klausimų ir vietomis tampa tikrai nejauku vienam patamsyje. Sprendimas keistas ir žavingas, turbūt kažkas tokio, ką geriau suprasčiau žiūrėdamas antrą kart... O gal tai tik už nosies pavedžiojo mane kino šmaikštuoliai? Vis dar nustebęs klausiu savęs "kas čia buvo?" grojant tobulai pabaigos titrų muzikėlei. Jei ne kažkas tobulo, tai bent jau kažkas idealiai mano skonio... Arba, tarkime, iš sapnų pasaulio.

9/10

I SPIT ON YOUR GRAVE 2

Tokio tęsinio kažkaip nesitikėjau, bet tik pamatęs, kad toks yra, nedvejodamas čiupau žiūrėt. Gerai ar blogai būtų buvę,- nesvarbu, visvien turėjau pamatyti savo akimis ir įsitikinti. Savo nuožiūra sunkoka pasakyti tiksliai ar tai originalo tęsinys, ar 2010-ųjų remeiko tęsinys. Iš esmės tai nedaro jokio skirtumo, tačiau malonu žinoti, kaip oficialiai seka ta gija, juolab, kad jaučiu po šito iškeps dar ne vieną dalį. Pasak imdb, tai remeiko tęsinys, na tai tebunie, taip ir palikim. Tokiu atveju gera žinia ta, kad tęsinys pralenkia 2010-ų versiją, nors aišku nė iš tolo neprilygsta '78-ųjų klasikai.

Kas dar nežinote, kas čia per daiktas, tai šlykšti, prievartos kupina keršto istorija. Esmė tokia, kad grupelė vyrų siaubingai išprievartauja merginą, vėliau tik per klaidą likusi gyva ji imasi ne ką mažiau nežmoniško keršto. Galima vadinti tai feministiniais ar seksistiniais filmais, bet tiesa paprastesnė, manau kūrėjai mus tiesiog priverčia mėgautis smurtu, kuomet blogiukai to nusipelnė. Tai exploitation kinas, be smurto, keršto ir sadizmo nedaug čia terasime.

Aišku teisybės triumfas suteikia tą pojūtį, kad vienas smurtas teisingesnis už kitą, bet numeskime šitą moralinį rūbą ir teturime filmą, kurio pirmoj pusėj kankinamas vienas žmogus, antroj kitas. Tokia tad formulė ir kaži ar ji bus priimtina įprastam bet kokių filmų žiūrovui, na o siaubo mylėtojai tikrai mėgsta pasiknaisiot po žiaurumo ir smurto savartynus, bei kapinynus, paieškodami tame prasmės. Aš puikiai tai žinau, nes pats esu toksai iškrypėlis, kuriam kažkodėl idomu pamatyti vis naujai pasirodančius negražius filmus.

Toliau, įspėju, bus šiek tiek spoilerių. Gerai šį kart padarytas toks tamsus priėjimas. Vietoj amerikos kaimo, veiksmas vyksta tamsiame Niu Jorke, vėliau netikėtai persikeliant į Sofiją, Bulgarijoje! Šitas posūkis buvo netikėtas ir bendras veiksmas labai gerai lipo prie tamsių, apsnigtų, rytų europos gatvių. Mergina sugniuždoma tikrai nežmoniškai, tad žiūrovas puikiai paruošiamas atpildo kankynėms, - visam šio filmo tikslui. Nepatiko sveiko proto ir šiek tiek, - realizmo, trūkumas. Tamsiai pradėjęs, filmas būtų likęs daug aukščiau, jei būtų tokia rimta nata tesęs ir privengęs keletos klasikinių horroro pagundų nusukti į šalis.

Labai krito įspūdis, kai po pirmojo išsilaisvinimo mergina vėl pateko į tų pačių sukčių rankas. Šita klišė jau nučiulpta, nuvalkiota ir jei nebeturėtų būti vietos rimtame, moderniame horrore. Taip pat vėl kliuvo smulkios nesamonės: kodėl tarkime bulgarai tarpusavyje kalba angliškai net būdami vieni, arba kodėl vėl reikia atkartoti viską, ką aukai sakė blogiukai iš naujo?

Šiek tiek naivu ir kvailoka, net jei toks ir buvo natūralus noras, vistiek reikia daugiau pagalvot apie tai, kaip tai atrodys galutiniam bendram vaizde. Nepaisant tų smukdančių promochų, šiaip tai galingas siaubo filmas. Šlykštus, tamsus ir nežmoniškas, toks turbūt koks ir turėjo būti... Ar norit žiūrėt dvi valandas beprasmio smurto tai jau kitas klausimas, bet man asmeniškai bus idomu pamatyt kas išsirutulios iš šitos frančizės.

7/10

WORLD WAR Z

Atėjo rudenėlis, užimtos dienelės, senokai kažką rašiau čia, bet nepergyvenkit, labai tikrai netinginiauju, tiesiog pastaruoju metu žiūrėjau daugiau dramų ir boevykų, o be to dar į pabaigą kapsi naujas mini serialas pagal S. Kingą, apie kurį irgi būtinai kažką brūkštelsiu. Tačiau dabar pagaliau atėjo laikas pasimėgauti kurį laiką lauktu seansu, nauju, brangiu fantastiniu siaubiaku su Bradu Pittu - Pasaulinis Karas Z.

Visų pirma norėčiau pasakyti, kad nėjau į kino teatrą dėl to, kad nebuvo dvimačio seanso. Aš esu ačkarikas ir nemėgstu linzių, dėl to negaliu nueiti į kiną? Būtų malonu turėti teisę rinktis, nemanote taip? Na tai praradot du žiūrovus, kurie su popkornu ir kitom nesamonėm būtų palikę bent 60lt. Užpisat su savo 3D, aš ir namie galiu apsiskreplint akinius, kad pusės veiksmo nematyčiau, dėl to neprivalau mokėti brangiau ar maukšlintis keturių stiklų.

Namie suėjo irgi labai gerai, įtemptas, greito veiksmo ir galingų masovkių prikištas zombinis siaubiakas išties ištirpdė laiką, kaip dūmą ir net po dviejų valandų norėjosi dar pusvalanduko. Zombiai čia, kaip jau turbūt žinote - greitieji, agresyvūs. Filmas nemažai aspektų palygintinas su 28 days/weeks later, nors aišku ir kiek silpnesnis. Čia daug veiksmo, brangių efektų, bet nelabai patiko tai, kad zombiai vietom per greiti, ar idiotiškai erzinantys su tuo savo dantukų kaukšėjimu. Internete rašo, kad filmas neištikimas savo šaltiniui - knygai, tačiau aš apie ją nė girdėjęs nebuvau, tai neapsimesiu čia žiniuoniu.

Kas patiko labai tai, kad parodomas visas tas outbreakas, ko dažniausiai apokaliptiniai filmai dėl mažesnio biudžeto privengia. Dar daugiau - sudarytos sąlygos pamatyti net du chaotiškus outbreakus: vieną (žinoma) Amerikoj, kitą - Izraely! Čia ko gero didžiausias pliusas. Bradas Pittas - simpatijų reikalas, aš gana apatiškas jam, tai man jis ir netrukdė. Veiksmas nepaliauja, dėl to nėr kada atsikvėpti, nelaimė po nelaimės, neganda po negandos ta apokalipsė tikrai arši ir negailestinga tokia atrodo. Gal ne itin realistiška, kad vienas tas pats herojus tiek visko išgyvena, bet čia jau kabinėjimasis. Šiaip tikrai zjbs veiksmas, geras ir aršus akių saldainis, puikus laikas ir su alum ir be!

9/10

THE STRANGERS

Dar vienas "įsibrovimo į namus" siaubiakas, JAV, 2008. Šį kart kaukėti įsibrovėliai nežaidžia psichologinių žaidimų ir nežemina aukų lytine prievarta, o kirviu kapoja paradines duris, degina mašinas ir t.t. be jokios priežasties ar paaiškinimo. Trivia rašo, kad režisieriaus šeima vaikystėje susilaukė neprašyto svečio klausinėjančio ar čia negyvena kažkoks nepažįstamas žmogus, tą pačią naktį kažkas įsilaužė į kaimyninius namus. Pagal tai ir nutarė jis padaryti siaubiaką, tačiau nors istorija ir kraupoka, deja bendras rezultatas vistiek kažkoks beprasmis atrodo.

Filmas šiaip tamsus, baugus ir ne vienoj vietoj priverčiantis pašokti kėdėje, tiesa šioje vietoje biški gavosi cheatinimas, nes žiūrėjom su draugu ir šviesele, garsiai komentuodami. Tačiau tai nekeičia to fakto, kad filme panaudota daug nusibodusių klišių ir galima nuspėti net keleta veikėjų žingsnių į priekį, o tas gadina malonumą. Klišinėse, paprastose siaubo istorijose visada labai malonu susilaukti netikėtumų. Jei jų nėra, tada bent jau reiktų unikalaus stiliaus, ar preciziško realistiškumo. Čia kažkaip lyg ir nesmagu, lyg ir nuspėjama, o pasirodžius titrams paklausi savęs kam čia to reikėjo ir po minutės viską pamiršti. Vienkartinis būdas laikinai pasigasdint.

6/10

SLASHERS

Taip, ne itin prasmingai, iššvaisčiau dar dvi gyvenimo valandas su 2001-ųjų Slashers. Japonijos realybės šou, kuriame atrinktus konkursantus (šį kart amerikiečius) - aukas vejasi keli, stilizuoti žudikai, maniakai. Kažkas panašaus į Bėgantis Žmogus su Švarcu, tik be mėginimo atrodyti rimtai ir be biudžeto. Veikėjai bėgioja po tokias alia siaubo kambario tipo patalpas, kiekvienoje iš jų paverkdami dėl savo situacijos ar pasamprotaudami apie tai, kaip išlikti. Tas labai ištęsia filmą, kas tiesą pasakius ir yra pagrindinis jo minusas.

Gal tai ir smagus užmanymas, bet rezultatas tikrai netempia iki valandos, keturiasdešimt minučių. Ilgaainiui pabosta, prailgsta, nors epizodiškai ir būna smagu. Tad gal reikėjo atsikratyti dalies tų beprasmiškų mėginimų vaidinti ir sutrumpint filmą iki valandos, manau būtų ideali trukmė Slasheriams. O šiaip tai ką čia bepridursi, idiotiškas šou be didelės prasmės, tačiau su nebloga nuotaika, atsidavimu ir sveika ironija. Toks ir rezultatas, pigesnė bandelė horror mylėtojams, kurie galvoja, kad švaistyti laiką tokiems šūdams yra gerai. Siūlau apačioj pasižiūrėti iškalbingą pradžios ištrauką ir jei tai jums atrodo patruklu, tuomet ir visą filmą. Man asmeniškai patiko, bet objektyviai tarkim - 5/10

EUROPA REPORT

Apollo 18 kažkaip nebuvo didelis stebuklas, tad pastebėjęs, kad ir čia bus kažkas panašaus - nesitikėjau nieko labai įspūdingo, tačiau Europa Report maloniai nustebino kaip tikrai įtraukiantis, jausmingas, baisokas ir gana realistiškas science fictionas. Aišku yra tokių išsisukinėjimo momentų, tiek su "dokumentiniais" kadrais tiek ir su kulminacija, tačiau suprantama, kad sausam iš balos sunku išlysti, ypač kai tai nėra A klasės holivudo produkcija su milijardu biudžete. Kaip įdomus ir kietas kosminis horroras, šis filmas yra puikus ir tikrai vertas dėmesio.

Žmonės skrenda taip toli, kaip dar niekas niekad nebuvo - į Jupiterio palydovą, pavadintą "Europa". Tikslas surasti vandens ir galimai - gyvybę, net jei tai ir pats primityviausias mikroorganizmas, tai būtų didžiausias laimėjimas kosmoso tyrinėjimuose. Mes ne vieni, - būtent tai ir bandoma įrodyti ar paneigti brangiausiuose erdvės tyrinėjimuose realybėje, todėl tas akcentas čia ir filmui prideda kažkokio trikoviškumo. Kvapą gniaužia pakilimo scenos, visi nesklandumai ir neaiškumai nutinkantys kelyje ir ...tiksle. Iki tobulybės dar šiek tiek žinoma reikia, tačiau aš puikiai, berniukiškai praleidau laiką, prisiminęs kaip šalta ir vieniša gali būti tam tolimam kosmose, kurį kolkas tik sapnuojame. Geras, nuoširdus, temai ištikimas dalykas.

Siaubas.lt recenziją rasite čia.

8/10

VACANCY

Chebros feisbuko grupėje parekomenduotas "home invasion" tipo siaubo trileris, išties smagiai suėjo su įtampa, smagiais šiurpuliukais, patiko tiek ir drama tiek ir komiškais momentais. Blogiečiai gal tokie biški neįtikinami, bet situacija tikrai arši, tad netrukdo įsijausti ir įsitempus stebėti kovą, laikant kumščius už vieną ar kitą pusę. Patiko, kad baigiasi kiek kitaip nei įprastai tokie filmai, bet kaip - aišku nesakysiu. Verta patiems pračekint, smagus trileriokas, tad nematau reikalo čia daugiau kažką ir pezėti.

8/10

EXCISION

Dar vienas naujas, nematytas perlas iš praeitų metų (ačiū siaubas.lt) - keistos nuotaikos drama/komedija/siaubas - Excision (Išpjovimas). Tai sunkiai paaiškinamos nuotaikos pasakojimas apie trenktą paauglę ir jos ne itin tobulą šeimą: sesutė turbūt normaliausia, tėvas uždūchintas diktatorės mamos. Aplinkoje - ne patys protingiausi amerikos paaugliai mokykloje, bažnyčia ir kruvini, liguisti, simboliški pagrindinės veikėjos sapnai apie lavonus, mėnesines ir sielų transferius.

Pradžioje filmas lyg bando būti juokingas, šmaikštus, keistenybės prasideda šnekom apie seksą, lytiškai plintančias ligas ir nekaltybės praradimą. Vėliau labiau persimetama į dramą, šeimos santykius, bet nuolat sunku pasakyti kokie jie, viena akimirką atrodo visai prastai, kitą gal visai ir normaliai, tad kai esi toks sutrikęs ir nelabai žinai ko tikėtis, ne tik keista, bet net kažkiek šokiruoja bendras persimetimas ant horroro. Nelabai supratau kokią būtent nuotaiką stengėsi perteikti kūrėjai. Kaži ar toks ir buvo užmanymas ar tai tik debiutinio blyno svylėsiai?

Vientintelis pavyzdys kuris šauna į galvą pagal keistumą, tai gal May, bet tai nėra labai geras palyginimas. Kažkokių sąsajų gal sukėlė tas filmo susikoncentravimas į moteriškumą ir kiek neįprastas garso takelis siūbuojantis nuo indie rocko iki (ne)ramaus ambiento. Kad ir kaip būtų unikalu, man su nuotaika šiek tiek prasilenkė, negaliu atsikratyti nuojautos, kad didelė dalis keistumo gavosi per liaupsusą, o ne su tyčiniu užmanymu. Nepaisant to, tai tikrai savotiškas, unikalus reginys ir pasakojimas, be abejonės vertas dėmesio ne tik horroristų, bet ir šiaip labiau nučiuožusių filmų mėgėjų.

7/10

THE CONJURING

Naujas, baugokas, Jameso Wano, režisieriaus, kurį jau drąsiai galima vadinti vienu iš masters of horror, filmas. Wan'as pastatė tokius "nereikšmingus" filmukus, kaip Saw, Insidious ir Dead Silence, tad jau automatiškai kertelė labai aukštai kyla, kai pasirodo naujas jo darbas, dar iškart pripažįstamas, kaip itin baisus, visokių internetinių kritikų ir šiaip siaubo mylėtojų.

Gal dėl tų stambių lūkesčių ir likau šiek tiek nusiminęs, The Conjuring nė iš tolo manęs neprigasdino kaip koks Insidious. Aišku nėra pats jaukiausias filmas, bet jis daugiau idomus ir smagus, nei baisus/kraupus. Sukaltas pagal klasikines klišes, kurios veikia, tačiau nieko naujo taip ir nepamatome. Nelabai aišku ar čia vaiduoklinis filmas, ar demoninis-egzorcistinis. Taipogi galas antiklimatiškas kažkoks... Stipriai prasidėjęs ir pastatęs tvirtas įtampos kopečias filmas galiausiai kiek pasproginėja ir su ne itin garsiu pirstelėjimu baigiasi.

Nesakau, kad jis prastas, sakau, tik kad ne toks ypatingas, kaip tikėjausi. Tačiau pamatyti tikrai verta, manau žiūrint vienam, patamsy tikrai įstrigs kuriam laikui. Bent jau ateinančiai nakčiai...
Wan'as mėgsta teatrališkumą, skrajojančias kėdes ir kūnus, tačiau ne visada tai atrodo rimtai ir įtikinančiai. The Conjuring vietomis man to buvo čiut čiut per daug, bet čia toks ne itin reikšmingas priekaištas po teisybei. Dar vienas "šeima atsikrausto į namą" siaubiakas: geriau nei vidutiniškas seansas, bet, gaila, ne stebuklingas. Laukiame Insidious 2! Taip pat labai idomu, kokia linkme Ponas Wan'as pasuks Greiti ir įsiutę frančizę.

7/10

ATTACK OF THE BEAST CREATURES

Mažabiudžetis, fainas '85-ų b-klasės trashiukas apie nelaimėlius iš nuskendusio kruzinio laivo išsigelbėjančius saloje, kurioje knibžda agresyvių pabaisiukų ordos. Šiaip faina tik jei nusiteiki idiotiškam, old skūliniam absurdui. Iš tikro pradžia eina ilgai kaip šikna ir pirmas pusvalandis be galo prailgsta. Taip iki tol, kol pamatau iš lėlyčių padarytus blogiečius, mažyčius raudonskūrius pigmėjus baltom, bevyzdėm akim. Tie monstriukai tikrai pralinksmina ir pakelia bendrą reginio kokybę.

Tačiau šiaip didžioji dalis filmo yra apie tai, kaip žmonės vaidina, kad vaikšto po mišką. Žinot, ką turiu omeny... ne vaikšto po mišką, o vaidina, kad vaikšto. Nu tai taip sūriškai ir vyksta viskas, laiks nuo laiko iš krūmų iššoka lėlytės, apkramto mergaitėms kojytes, herojai pašūkauja, vienas, kitas miršta, kai scenarijus reikalauja pasipyksta ar pasielvartauja, tarsi skaitydami teksta iš lapo... Kvailas šūdelis, bet geraja prasme. Toks mielas ir žavingas, kokie mums patinka! Gal didžiąja dalim ir nuobodus, bet vertas grieko dėl kai kurių smulkmenų.

5/10