KIRAS HORROR

THE INNKEEPERS

2012-01-31T10:53:00.000-08:00

Mielas ir įdomus praeitų metų tvarinys apie du jaunus beužsidarančio viešbučio prižiūrėtojus, vaiduoklių entuziastus. Viešbutis dirba paskutinįjį savo savaitgalį, panelė ir vaikinas, - vienintelis likęs personalas, svečiai taip pat vos keli belikę, dar pora dienų ir viskas. Taip pat viešbutyje vaidenasi, bent jau legendų yra apie čia gyvenančią neramią sielą. Jaunimas čia nuobodžiauja, tad žinoma sumasto su ta siela pakontaktuoti, ją paerzinti, taip pat ima girdėti visokius keistus garsus, juos įrašinėti ir panašiai.

Tikrai smagus vaiduoklinis filmas, net ir su mažyčiu biudžetu gerai pavykęs. Turi tokį naivų romantišką prieskonį ir kažkaip nuolat nežinai ar čia iš tikro yra tų vaiduoklių ar ši porelė tuoj pasimylės ir tuo viskas baigsis. Tačiau tas vedžiojimas už nosies sukuria kažkokią fainą atmosferą, kuomet galiausiai pasidaro gal baisiau, kad pats save įbaugini, nei kad iš tikro kažkas baisaus čia vyksta.

Reikia pripažinti, kad įtemptų vietų irgi daug, ypač gal dėl to, kad žiūrėjau vienas, tikrai norėjosi pasilikti lemputę ir pasitildyti garsą. Filmas kuklus, bet vykęs ir teisingas, personažai įdomūs, istorija gal ir banali, bet gerai patiekta, su tokiu vaikiškos baisios istorijos dvelksmu. Tiesa pagrindinė aktorė labai nesimpatinga man, erzinantis snukis, tačiau reikia pastebėti, kad vaidyba nebloga, nors veikėjų minimaliai, bet jų elgsena ir reakcijos kažkokios labai žemiškai natūralios. Taip paprastai, paprastai, maloniai žiū ir prabėgo staiga geras pusantros valandos, širdis nesprogo, bet buvo geri šiurpuliukai, taigi Innkeeperiams verta parašyti 8/10.
Taip pat skaitykite Slasher recenziją siaubas.lt

PARANORMAL ACTIVITY 3

2012-01-18T12:57:00.000-08:00

Ką gi, panašu, kad turime dar vieną siaubo serialą, jei jau kas met išeina po dalį. Pasirodė nauja, trečioji populiariojo Paranormal Activity dalis. Sakyčiau geriau už antrąją, buvo įdomiau ir truputi daugiau emocijų sukėlė, nors tiesa beveik visos gasdinimo scenos yra garsiai iššokantys netikėtumai, bet jie veikia ir net paprasčiausi, klišiniai metodai vistiek geba įbauginti. Drįstu sakyti, kad tikrai gana baisus filmas, nors jau numanai maždaug kas vyks ir panašiai (tos prakeiktos pravertos duris tiesiog privalo užsitrenkti).

Vėl turime visą tą patį stilių, tą patį veiksmą, tik šį kart gal atskleidžiama daugiau bilduko istorijos. Peržiūrime itartinai kokybiškai nufilmuotas '88-ųjų vaizdajuostes, kuriose matome kaip jauna šeima su dviem dukrytėm, susisieja su bilduku. Kam rūpi ta istorija? Man tai ne per labiausiai, man svarbu, kad būtų smagu, o žiūrisi gana smagiai, todėl sakau, kad dar vienas tesinys tikrai pasisekęs. Tik nereikia ieškoti kažko inovatoriško, jei nepatiko pirmi du filmai, nepatiks ir šitas. Jei patiko, - šitas irgi bus geras.

Kažin ar sugebės išlaikyti idomumą ir ketvirtąjai daliai, ar gal jau laikas paranormalų reiškinį perkelti į kitus vandenis? Gal bent iš priemiesčio namo miegamojo... Ai pala, bet jau yra Grave Encounters.
Žodžiu, pabijosim ir pamatysim. Nuo tada kai išėjo pirmasis P.A. iki šiandieninio seanso, spėjau pažiūrėti du šimtus nematytų siaubo filmų. Kažin ar spėsiu užmatyti dar šimtą iki ketvirtojo? Iššūkis priimtas!

8/10

RAMMBOCK: BERLIN UNDEAD

2012-01-17T12:43:00.000-08:00

Še tau, kad nori, netikėtas pavyzdys, kad tarp krūvos šiomis dienomis išleidžiamio mažabiudžetinio mėšlo 'rimtu veidu' gali slypėti ir tokie zombiniai grynuoliai. Beveik drįsiu pavadinti šitą filmą mažuoju [REC], nors tokio lygio jis aišku nepasiekia, gal dėl akivaizdžiai mažo biudžeto. Dar didelis pliusas, kad nesigriebta populiaraus siaubo dokumentikos stiliaus, idant paslėpti pinigų stoką. Veikiau pilnai išnaudojama tai, kas turima ir rezultatas arti tobulybės.

Filmas iškart įmeta mus į veiksmą, kai į vieną Berlino daugiabučių, pagrindis personažas atvažiuoja ieškoti savo merginos. Be didelių ceremonijų prasideda zombių apokalipsė ir veikėjai arba sudraskomi arba įspečiami į kampus, kuriuose ir vyksta didžioji dalis veiksmo. Klaustrofoboški kambariukai, langai tik į vidinį kiemą, veikėjai badauja užsibarikadavę kambariuose, o į duris beldžią į kiekvieną garselį reaguojantys zombiai. Šie čia parinkti to plėšraus, greito ir grėsmingo, 28 Days Later tipo, kas man asmeniškai gal šiom dienom patinka net labiau už klasikinius numirėlius.

Kaip šūdas niekad nežino kada, taip geras filmas puikiai žino kada baigtis. Šiuo atveju tenka net paapgailestauti, kad Rammbock (gal kas žino ką čia reiškia?) trunka viso labo valandą. Ji man prabėgo kaip dešimt minučių ir tikrai dar norėjosi paplėtoti veiksmą pusvalandžiu. Tačiau taip žymiai geriau, nei prikišti tą pusvalandį bereikalingo mėšlo, tad trukmę irgi užskaitau kaip pliusą. Negana to, kad tikrai kietai parodytas visas zombių horroras, per tą valandėlę filmas dargi sugeba įpinti ir dramos ir tikro siaubo, buvo labai nejaukių vietų, o tai mažesnio biudžeto zombių filmuose irgi sukuriama rečiau. Dažniau gal imamasi temos per komedijos prizmę, nei mėginama sukelti tokią įtampą, kokią aptinkame čia.

Taigi šitas mažytis Vokiečių stebuklas, - beveik tobula valanda zombinio 'išgyvenimo siaubo'. Nepatrukdė net tai, kad žiūrėjau kažkokią idiotiškai dubliuotą versiją, anglų kalba. Trukumų yra, tačiau aš visai nenoriu jų išryškinti, kadangi jaučiu šitam filmui didelę simpatiją ir nuoširdžiai sakau, kad man seansas buvo nerealus. Pamiršau viską aplink ir ką tik atidirbta sunkaus darbo diena dabar atrodo buvo vakar. Kas padaryta su turėtom galimybėm, - pranoksta lūkesčius ir iš rimtų zombinių filmų, tai vienas geresnių kokius mačiau pastaruoju metu. Ir kulminacija man patiko. Vien iš principo rašau 10/10, su viltim daugiau tokių fainų horrorų sulaukti. Galėtų būt gera pamoka Lietuvos kūrėjams. Dabar užmirškite viską ką parašiau ir nesitikėkite nieko. Tegu Berlino numirėliai ateina ir pas jus.

HELLDRIVER

2012-01-16T22:37:00.000-08:00

Trumpai, - 700-asis mano įrašas ir nesenkanti Japonų fantazija naujame gore absurde - Helldriver. Toks jausmas, kad Tokyo Gore Police buvo tam tikras pikas, ar tiesiog labai laiku pasirodęs, kad nuo tada viską norisi lyginti su juo, o gal tikrai jis tiesiog labiausiai vykęs iš šitos serijos? Regis nuo tada dar nieks jam neprilygo, na aišku dėl paties absurdo, gal nebent Robogeisha :)

Žodžiu mes čia galim lyginti, matuoti ar burbėti kažką, o šita chebra nė kiek nesiparina ir toliau kepa visiškai nesveikus, arteriniu krauju trykštančius ir jokios logikos nepripažįstančius gore festus. Tad ir apie Helldriver neturiu kaži ką naujo pasakyt, kaip tik vėl pasidžiaugt smagiu, lengvai prabėgusiu seansu ir nusistebėt nesenkančia kūrėjų išmone.

Užstrigusios detalės: filmo intro trunka 50 minučių, tik praėjus tiekai laiko pasirodo pradžios titrai. Mordos išskirtinai šlykščios, visų aktorių iki vieno, taip pat be galo erzinantis nepaliaujamas rėkimas. Zombių galvų ataka, kaip strėlių lietus iš dangaus. Suformuotas zombių-žmonių milžinas, į abi rankas pagavęs po raketą ir kuriam laikui tapęs lėktūvu. Iš zombių kūnų dalių akimirksniu sukonstruota mašina, kad būtų lengviau vytis kitą mašiną. Ir šiaip jau savotiška tradicija tampantis gėris: nepakartojamos spalvos, kraujo fontanai, nesveiki gyviai su įvairiausiais kardais vietoj galūnių.
Iš savo rasės ne pats geriausias, bet vistiek smagiai žiūrimas, o nemačiusiems panašių turėtų išvis gerai stogą nuraut.

Taip pat skaitykite Slasher recenziją siaubas.lt

7/10

TWO EVIL EYES

2012-01-14T05:41:00.000-08:00

Tobulas siaubo meistrų duetas Romero ir Argento, nostalgiškaisiais 1990-aisiais pasauliui pristatė šį dvigubą filmą Dvi Piktos Akys. Dviejų valandų double feature'as, du nerealūs valandos ilgio filmai viename komplekte, nuostabi peržiūra šiam, pagaliau snieguotam, šeštadieniui. Apie šiuos režisierius pasakot nesivarginsiu, tad trumpai apie Two Evil Eyes.
Filmas pastatyas remiantis Edgaro Alano Poe istorijomis, pradžioje duoklei trumpai parodomas jo namas ir pastebima, kad būtent šiam nesveikam protui dėkingi turime būti.

Pirmasis pasakojimas, Romero "Pono Valdemaro bylos faktai" atskleidžia jauno daktaro ir gana šlykščios bobos aferą. Moterytė turėjo suviliojusi turtingą senį, senis galuojasi mirties patale. Užhipnotizavę jie jį priverčia pasirašyti dokumentus, kad visą palikimą atiduotų bobai. Jie turi išlaikyti jį gyvą kelias savaites, kol bankas sutvarkys dokumentus, senis neatlaiko. Rodos bėda dabar bus išgauti tuos pinigus, bet pokštas toks, kad senis miręs ilgai nesusituri.

Romero pasaka ne tik pamokanti, bet ir baisi. Juk žinia, kad retas siaubo filmas iš tiesų geba įbauginti, na tai per šį visą laik laikiaus įsikibęs kaldros krašto. Taip susiklostė, kad man bežiūrint dar itin įtemptoj vietoj pasigirdo beldimas į duris, vaje, vos širdis neiššoko :D Šitas segmentas turi tą nuostabų vaikiškos siaubo pasakos prieskonį, kas gal siaubo skeptikams ir išjungs susijaudinimą, o man tai tik didina.
Argento savo ruožtu, kaip ir priklauso, iš to tyro, šalto siaubo perkelia mus į jau kiek kitą plotmę - paslaptingą didmiesčio detektyvą "Juoda katė".

Jauna muzikantė gyvena su šiurpius vaizdelius fiksuojančiu fotomenininku. Kaimynai galvoja, kad jie - šeima, tačiau jie tik gyvena kartu ir dar turi šiokių tokių problemų, alkoholis, susvetimėjimas, melas ir panašiai. Čia pasirodo juodas katinas ir pora nutaria jį pasilaikyti. Vyriškiui nuo pat pradžių gyvūnas kliūna, jausmas abipusis, bet profesijos prasme jis randa tame katine fotogeniškumo, žavesio. Galiausiai katė prapuola, santykiai pašlija ir leidžiamės į Argentiško detektyvo, trilerio ir siaubo labirintus, kurie yra gerai apgalvoti, tampantys nervų galūnes ir netgi labai smagūs.

Kaip jau sakiau tobulas duetas, tobulas ir rezultatas. Du skirtingi, tačiau drauge taip derantys filmai suskamba kaip gražiausias siaubo akordas. Dvi valandos nesibaigiančio džiaugsmo horroro mylėtojo akims ir širdžiai. Dėkui už rekomendaciją, aš malonumą jau apturėjau, dabar galiu rekomenduoti jį apturėti ir jums.

10/10

VAKARIENĖ

2012-01-12T22:34:00.000-08:00

Sveiki, kolegos, penktadienio tryliktosios proga, - ypatingas įrašas.
Trumpametražis, Lietuviškas siaubo filmas Vakarienė. Apie normalų feature filmą turbūt dar ilgai tik svajosim, tad tai yra labai sveikintina iniciatyva.

Po teisybei tai man ne itin patiko, daug darbo, mažai tolko, trukmė 15 min, bet ir tai spėja prailgti, o dar tas Marukas... Bet gi Lietuviškam poniui į šiknąskylę nieks nesidairo, ar kaip ten sakoma. Taigi jūsų teismui visas džiaugsmas čia pat, o siaubas.lt tinklapis taip pat pateikia ir interviu su režisieriumi. Linkime jam kantrybės ir storos skūros, o aš asmeniškai dar linkiu spjauti į tą kriminalinę komediją ir nerti gilyn į siaubą, Lietuvai reikia to!

Išskirtinio posto proga turiu pasidžiaugti dar viena gera naujiena. http://satanaitispit.blogspot.com/ šviežiai keptas, analogų lyg ir neturintis, blog'as Lietuvių kalba, iš pasišventusio žmogaus, dengsiantis visą tą klasikinę, old skūlinę, juodai baltą siaubo erą! Sekit, mylėkit, skaitykit, komentuokit ir gal rytoj gyvensim geriau. :)

WRECKED

2012-01-08T13:23:00.000-08:00

Taip pat nesena išgyvenimo drama su 'pianistu, žydo nosimi' Adrienu Brodžiu. Nežinau ar jis man patinka ar ne, čia visas šou jo. Personažas atsibunda sudaužytoje mašinoje, įstrigusiom kojom, sudaužyta galva, praradęs atmintį. Mes nežinom kas atsitiko, nežino ir jis. Šalia guli nemalonus lavonas, ima lankytis keista moteriškė - vėlė.

Horroru gal pavadinti ir netinka, bet tai yra pakankamai tamsi drama. Visą filmą kažkaip nejauku, šmirinėja plėšrus gyvūnas, herojui vaidenasi, pamažu jam bešliaužiojant ir bekovojant už savo būtį atsiskleidžia ir istorija, veikėjas prisimena, o mes savo ruožtu sužinome kas įvyko. Žiūrimas filmas, bet turi nuobodžių vietų, kartais rodosi kiek ištestas, vėliau kažkaip ima ir baigiasi. Taigi bendrai įspūdis gana vidutiniškas.

6/10

A LONELY PLACE TO DIE

2012-01-08T07:05:00.000-08:00

Dasigyvenau iki to, kad tik dabar randu minutę trumpai aprašyti filmą, kurį žiūrėjau jau kone prieš savaitę, negerai, oi negerai.
Naujas Škotų filmas, JK gamina kokybiškus dalykus ir šitas ne išimtis, labai geras, įtemptas trileris su kiaušais. Su šiuo režisierium tai man nauja pažintis, bet vaidina simpatingoji Melissa George iš superinio filmuko Triangle.

Pasakoja trileriokas apie žygeivius alpinistus, kurie susiranda problemų škotijos kalnuose. Ir taip jau kvapą gniaužia kai ten jie laipioja ant tų skardžių ir briaunų, bet siaubas randasi ne iš to. Visai netyčiom jie randa gyvą-palaidotą žmogų, nelabai malonu. Tuomet juos imasi kažkas medžioti. Fantastikos nėra, scenarijus realistiškas, prasideda gyvus nervus tampanti kova už išgyvenimą.

Filmas moka nustebinti, nėra viskas nuspėjama, todėl nuolat išlaikoma įtampa, kas gi nutiks toliau? Personažų irgi negailima, jei ką reik nukilint tai nesicackina daug, o tiesiog ima ir pokšteli. Žodžiu aitraus kraujo trileris, puikiai praleist laikui, nors nervukus ir patampys, tačiau iš esmės labai geras. Turėtų patikt ir tiem, kas nelabai siaubiakus kultyvuoja. Good job!

9/10

Kažko youtube grybauja, neduoda embeded kodo pasiimt tai va tiesiog linkas į treilerį
http://www.youtube.com/watch?v=MhfbdaQ_ub0

CHILLERAMA

2011-12-29T10:37:00.000-08:00

Po gana sunkių ir grūzinančių filmų atakos, pagaliau man į žandus plūstelėjo gaivios šviežienos, superinė siaubo/parodijų komedija, - Chillerama. Iš tiesų Chillerama tai keletas trumpametražių filmų filme, kas yra keliagubas malonumas, nes užuot iššvaistęs gyvenimo laiką vienam nesamoningui filmui, vienu ypu iššvaistai jį bene penkiems. Kažkas panašaus į Simpsonų Helouvinines serijas.

Patiektas šitas sumuštinis, kaip duoklė Amerikietiškai drive-in filmų kultūrai, seniems exploitation filmams, akivaizdūs referencai į visą tą stilistiką ir jos sukeltą įkvėpimą, be to ir veiksmas vyskta drive-in kino teatre. Kadangi pas mus tokių dalykų nėra, nebuvo ir nebus, paaiškinsiu, kad tai toks lauko kino teatras, kur amerikonai suvažiuoja su savo automobiliais, kemša popkornus, dulkinasi, geria ir t.t. Lažinuosi, kad matėte ne vienam filme.

Žodžiu veikėjai suvažiuoja žiūrėti retų, absurdiškų filmų, o tuo tarpu veiksmas vyksta dar ir čia pat, kine. Kartu su veikėjais pasižiūrime tris shortus: pirmasis apie Spermatozilą, didžiulį miestus griaunantį ir žmones ėdantį spermatozoidą, antrasis, - miuziklas apie Meškolakius-homoseksualus ir trečiasis, apie tai, kaip Hitleris kūrė Frankenšteino pabaisą - žydą. Manau iš tokio apibūdinimo jau galite nujausti kokie kibirai absurdo bus ištėškiami jums į veidą. Dalykas tas, kad gal net nėra tiek juokinga, kiek gera ir malonu žiūrėti, kaip viskas padaryta, grynas auksas.

Ketvirtojo filmo apie šūdus peržiūra nutrūksta, nes pačioj kino aikštėj pasipila mėlynais pūliais besitaškantis zombių sekso virusas, tad paskutinis segmentas gaunasi tas, kuris viską suklijuoja. Nuostabus reikalas, praskaidrinęs vakarą, kaip niekas kitas, belieka gailiai atsidusti, kad gaila gyvenime ne viskas taip linksma. Daugiau nelabai yra ką kalbėt, siūlau sukt bambalį ir iškart sužiūrėt, o jei kas norit dar daugiau anal-izės, paskaitykite Slasher recenziją, taip pat Lietuvių kalba. Su malonumu lauksiu kokių penkių tesinių.

10/10

TERRITORIES

2011-12-29T05:02:00.000-08:00

Tinklapyje Siaubas.lt Slasher paskelbė savo 2011 top dešimtuką. Man teliko išsirašyt tai, kas dar nematyta ir pasižiūrėti. Šiandien ėmiaus Kanadiečių/Prancūzų Teritorijų, nors gal labiau tiktų sakyt, kad filmas ėmėsi manęs, nes kaip griebė už gerklės tai ir atsidusau tik pabaigos titrams pasirodžius.

Territories vienas iš tų nežmogiško elgesio, žiaurumo ir neteisybės kupinų filmų, kurie tampo tave už atvirų nervų ir tikrina kiek baisybių dar ištversi. Po kiekvieno tokio turi jaustis kaltas, kad tau patinka žiūrėt tokius dalykus, tad dabar tampame labai formalus ir tiesiog aptariame šį siaubo filmą, gerai?

Jauna, draugiška šeimynėlė važiuoja namo iš Kanados į Štatus (kiek supratau), netoli pasienio juos sustabdo pora muitininkų, kurie, kaip vėliau paaiškės jokie ne muitininkai, o porelė senų naciolų-sadistų-maniakų. Filmas ilgai katino už ūso netampo ir gana greit smogia į papilvę, kurį laiką žiūrovą spardo gulintį. Vėliau, kai nervai jau gerai išderinti, ir drimbant piktdžiugiškom putom mes laukiam keršto, filmas dar ir liūdnų gaidelių užgauna.

Žodžiu įspūdingas siaubo reginys, bet nuotaikos pakelti nepadės. Na aišku, nebent jaučiate estetinį pasitenkinimą, kai matote kaip yra žudomi ir kankinami žmonės :)
Nežmogiškumo kertelė vietom net priminė Devil's Rejects ir t.t. Šiaip pagalvojus dabar nemažai kokybiškų tokio tipo filmų jau yra sukurta, prisiminus būtų galima netrumpą sarašą padaryt. Šioje daugybėje Territories vis dar sugebėjo mane papiktinti, išnervuoti ir sugniuždyti, už tai jam ir užkabinam stiprią prabą.

8/10

GRACE

2011-12-28T13:47:00.000-08:00

Keistokas, nejaukus 2009-ų Amerikonų siaubo filmas Greisė. Geras apibūdinimas jam būtų 'baby-horror' :)
Istorija trumpai, be didelių spoilerių: mamytė laukiasi, tam tikromis aplinkybėmis kūdikis gimsta be gyvybės ženklų, tačiau vėliau per stebuklą atgyja. Mamai kiek pačiuožia stogas ir ji ima rūpintis dukryte... ypatingais būdais. Vėliau nebeaišku ar čia mama durna ar kūdikis - šėtonas.

Tad nuolat buvau kažkoks sutrikęs, filmas vystosi ramiai, bet yra labai nemalonus, tamsus. Nieks nešokinėja ir nešūkauja staigom, tačiau vistiek kažkaip baugu. Po peržiūros lieka tokia niūri nuotaika, kažkiek nesveika, skonis kartus. Lėtas, bet galingas filmas ir kažkuo originalus taip pat. Nelabai ir sumastau su kuo palygint tą grūzną nuotaiką, o tas yr neblogai.

Kas man nedavė ramybės, tai kaip jie filmuoja tokius filmus? Kas duoda teplioti kraujais savo naujągymį? Idomu tuo procesu pasidomėti biški.

7/10

SUBCONSCIOUS CRUELTY

2011-12-28T09:39:00.000-08:00

Pasąmoningas žiaurumas, - tai pasąmonę atakuojantis, spalvingai įstabus, kontraversiško video meno seansas. Pradžioje jaučiuosi kiek suirzęs, kad teks nardyti po kažką kaprizingo, pagrindinio veikėjo monologas kažkaip nervina, bet pamažu spalvos ir garsai užliuliuoja, atsitinka kažkas baisaus ir tada dirželis nutrūksta. Rodosi, kad filmas sudarytas iš keletos dalių, tad jei neišjungi po pirmosios, - toliau išjungti nebegali.

Jis užburia, iškelia toli toli iš šio pasaulio. Vaizdiniai kerai skalaujami nuostabaus ambient/noise garso takelio bangų neša kažkur, kur dar nesu buvęs. Kažkuriuo metu suprantu, kad nebėra vientiso pasakojimo, o veikiau esu puolamas keisto ilgo video klipo, per kurį skleidžiasi galybė metaforų, simbolių, įvyksta didelė provokacija. Ką matau nelengva ir ne kiekvienam, bet pasibaisėtinos priemonės pateisinamos dėl nuostabaus rezultato, galutinio jausmo, plius nepriekaištingai sukomponuoto.

Vėliau pradedu galvoti, kad gal čia ne video klipas, o teatras? O gal knyga? Viso labo tai kino magija meistro rankose. Tamsus, nemalonus sapno įkūnyjimas juostoje, tobulai sukapotas ir sulipdytas. Galima iškart kabint ant sienos ir naudot kokiam noise koncerte: kiekvienas kadras rėžiasi atmintin ir palieka pėdsaką pasamonėj. Tai reginys ne kiekvienam, bet kas jį matė, vargu ar greit pamirš.

Užčiuoptinos erdvios tolumos, turbūt kiekvienam savaip interpretuotinos, jas reik ragauti, kad suprasti, bet jausmas, kuriuo atlyginama, leidžia suprasti kas skiria šiaip sau video meną, nuo reikšmingo/gero/stipraus meno. Tai kruvinas menas, su žarnom, vaginom, bybiais ir religiniais atributais, tad tavo mamai gali ir nepatikti. Vietom dar lyg ir randu su kuo palyginti, gal Nekromantik, gal dar kažkas, bet galiausiai turiu pripažinti, kad nieko dar tokio nemačiau. Pavogsiu frazę iš recenzijas rašančio draugo: "kaip ten juos vadina, - šedevrais?"
Subconscious Cruelty - sudėtingas, pasąmonę prievartaujantis, vaizdiškai ir spalviškai kvapą atimantis, keisto/pikto kino šedevras.

10/10

ROBOT WARS

2011-12-28T04:21:00.000-08:00

Ši peržiūra buvo labai ypatinga man asmeniškai, mat kažkurią dieną čia prisiminiau, kad Robotų Karai, - tai pirmas filmas, kurį mačiau kino teatre. Man tada buvo turbūt šešeri ir oi atsimenu kokį įspūdį man paliko! Niekad iki tol nebuvau matęs tokio didelio ekrano ir dar didžiuliai robotai! Atrodo ne vienerius metukus dar po to įkvėptas paišiau komiksus ir su žaislais kūriau sau tęsinius vaizduotės pagalba. Vaikystė - toks magiškas gyvenimo periodas...

Taigi prisiminiau ir nutariau "suaugusiojo" (ką tai bereikštų) akimis pažiūrėti šį vaikystės nuotykį. Dievulėliau koks mėšlas, kad net nuostabu. Kaip iš tiesų ironiška, kad būtent pirmas mano filmas buvo šitas absurdiškas mažabiudžetinis šūdas, gal nuo čia ir pradėjo vystytis mano keistas skonis filmams?
Robotų Karai tai viena iš tų nepakartojamų tragedijų, kurių negalima nemylėti vien už tai, kaip blogai čia viskas yra.

Dabar matau, kad tai pasirodo yra tęsinys filmo Robot Jox, ankščiau nebuvo prieigos prie interneto ir šiaip mažai ką žinojom, tad iš kur aš galėjau žinoti. Bet tai nesvarbu, nes vistiek nesiryšiu savęs kamuoti su dar vienu filmu apie šitus didelius robotus. Svarbiau man buvo suvest asmenines sąskaitas su Robotų Karais ir tą šiandien padaręs, esu be galo laimingas. Tai iš ties labai labai blogas filmas, siūlau pažiūrėti tik treilerį ir to tikrai užteks. Turbūt kūrėjai turėjo tik vieną minutę medžiagos, su salyginai kokybišku robotų actionu ir aplink tą minutę apfilmavo ir apmontavo visą likusį filmą, kitaip sakant apipynė istorija.

Tačiau nepagalvokit nieko blogo, šita mano kritika išsakyta su didžiausia meile, nieko nėra geriau nei šitie idiotiški, neišgirsti, mažabiudžetiniai video kakučiai. Jei gerai menu, rodos teta mane nusivedė į kiną tądien, na liksiu dėkingas visą gyvenimą, tiek jai, tiek šitiems robotams, kurie padarė mano vaikystę tokia žavinga ir pasėjo sėklą gebėjimo, mylėti blogą kiną.
Tai privalo būti vienas nuostabiausių blogo kino pavyzdžių. Dedu jį į tą ypatingą sentimentų stalčių šalia Skyscraperio.

8/10

THE THING FROM ANOTHER WORLD

2011-12-27T15:34:00.000-08:00

Po naujojo The Thing pastatymo atėjo laikas pagaliau pažiūrėti man ir originalą, - '51-ųjų The Thing From Another World. Ne kartą jau minėjau, kad aš daugiau naujosios mokyklos vyrukas, man sunkiai sekasi draugauti su filmais, senesniais nei '60-ųjų, tad ir šis kartas gal ne išimtis. Įsijausti sekėsi sunkokai, ėmė snaudulys, nors tiesa buvo tikrai žavingų scenų.

Visi trys Thing filmai ir jų situaciją man labai primena Body Snatchers filmus. Pirmasis, taip pat nespalvotas, labai senas, antrasis perstatytas apie aštuntą dešimtmetį ir trečiasis - jau mūsų dienomis. Dalį vieną nuo kitos skiria apie trisdešimt metų, kas pagalvojus jau gal ir yra tinkamas laiko tarpas pribresti gaivinimui. Gaila tik, kad su Thing peržiūromis mano chronologija buvo visai nevykus, pradžioj Carpenterio versija, vėliau 2011 ir tik tada senasis pirmtakas. Na, bet turbūt aš ne vienas toks.

Nežinau ar nostalgija čia ar aštuoniasdešimtieji, Carpenterio versija man patinka labiausiai, lygiai kaip ir vidurinioji Body Snatchers versija. Superiniai spec. efektai, padaryti be kokčios šių dienų skaitmenos, nepakartojama, kraupi izoliacijos nuotaika, įsimintinas garso takelis, žodžiu kultas. Originalas irgi turi tą šalčio pojūtį ir atskirtumo nuo pasaulio grėsmę, tačiau pats ateivis čia rodosi mažiau grėsmingas, veiksmo daug mažiau ir beje nėra to viso persikūnijymo bajerio. Dalykas čia yra tiesiog keistas ateivis, tad '82-ais Carpenteris kaip ir daug savo pridėjo, nors ir ne paslaptis, kad jis prisiekęs originalo fanas.

Išvados tokios, kad man The Thing From Another World vertingesnis buvo pažintiniais tikslais, nei suteikė kažkokio tikro didelio kaifo. Kas labiau mėgsta old skūlą, garantuoju, kad aukština šitą klasiką, tačiau man mieliau žiūrisi vėlesnis Dalykas. Gal dėl menko savo išprusimo senienose susilaikysiu ir nuo vertinimo balu. Pagarbą atiduodu, varnelę užsidedu ir važiuojam kurnors kitur.
Va beje kaiptik kalėdų proga iš naujo peržiūrėjau visus keturis Kietus Riešutėlius :) Kas nematę, rekomenduoju, kaip reta - visos dalys geros.

WHITE, THE END, BREATH (shorts)

2011-12-27T00:18:00.000-08:00

Jūsų dėmesiui, - trys nuostabios, jausmingos, liūdnos, trumpametražės post-apokaliptinės vizijos.
Visas radau internete, matau ten ir daugiau youtube yra, reiks paknist nes šitie tai geri deimančiukai. Tiktų ir į vieną filmą sujungt, kaip survivoriai skirtingose vietose išgyvena apokalipsę. Žodžių nėr čia daug ką šnekėt, žiūrim ir mokomės.

KILL LIST

2011-12-26T07:06:00.000-08:00

Bepasibaigiant 2011-iesiems, sakau 'šiemetinis', kol dar galiu. Taigi dar vienas saldus šiemetinis vaisius, Anglų Kill List. Apsirgau, snarglys varva, gal dabar nors porą filmų daugiau galėsiu pažiūrėt, nes per darbus sunku ir to laiko rast. O Kill List tikrai vertas dėmesio, ypač tų, kuriem labiau patinka rimtesni, tamsesni, lėtai besivystantys horrorai.

Istorija pasakoja apie du draugus, kurie dirba samdomais žudikais. Vieno jų žmona spaudžia, kad reikia pinigų, todėl jis priverstas imtis purvino darbo, nors ir nelabai noriai. Net mažametis sūnus mano, kad tėvas aptingo, nors tiesa ir nežino, kuo šis verčiasi. Draugo aplinkoje atsiranda paslaptinga meilužė, kuri palydi juos imtis darbų, braižydama paslaptingą simbolį blogojoje veidrodžio pusėje.

Didžiąją dalį filmo mes daugiau analizuojame žudiko mintis, elgseną, situaciją, daugiau dramos gal nei siaubo. Jis irgi paprastas žmogus, turi šeimą, kurią myli ir t.t. Šio karto taikiniai pasitaiko nelabai geri žmonės, smarkūs iškrypėliai ir panašiai, todėl beatlikdamas darbą pagrindinis veikėjas kiek ir įsismarkauja. Reikaliukai pamažėle tamsėja, nors rodos sveiką protą dar galima užčiuopti. Visgi kuo toliau, tuo mažiau ir galop siaubas ištrūksta nekontroliuojamai, pasidaro keista, keista, keista.

Tamsus ir rimtas pasakojimas iš užtemdyto Jorkširo. Lyg ir nuo pat pradžių žinai, kad kažkas bus ne taip, tačiau kai vyksmas pagaliau išsprogsta juoduliais, vistiek lieki kažkiek apžavėtas. Iki tobulybės kažko trūksta, antrą kart gal ne taip patiktų, bet kaip vienam tamsiam seansui tai geras grūzas. Įtraukiantis, sukrečiantis, užburiantis ir sujaukiantis mintis. Skoninga mistika ir subtilus siaubas ir prie mano varvančios nosies tinka, malačiai tie angliokai.

8/10

HOSTEL Part 3

2011-12-21T03:50:00.000-08:00

Naujas populiaraus Eli Rotho 2005-ųjų filmo Hostel tesinys, trečiasis segmentas, šį kart, iš atšiauriosios Europos veiksmą perkeliantis į spalvingąjį Amerikos ir viso pasaulio lošėjų rojų - Las Vegasą. Visas šitas kankinimo-siaubo požanris, dažnai pavadinamas "kankinimų-pornografija", tikrai turėtų būt dėkingas Hosteliui už vieną kitą nuopelną ir gal kam ir keista, bet aš vienas tų, kuriam patinka Hostel filmai.

Pirmą kart mane pribloškė pati idėja, šitiek ciniška, nukankinti žmogų už pinigus. Kapitalistinis pasaulis tiek tuščias, turtingieji tiek visko išragavę, kad jokie malonumai nebe atgaivina gyvenimo džiaugsmo. O štai čia - tikras reikalas, viduramžių stiliumi, nukankinti bejėgę, niekuo dėtą auką, vat kur tikrai aštrūs pojūčiai. Pirmasis filmas turėjo daug šitos šlykščios šovinistiškos, tamsios nuotaikos, kuri gniuždė, šokiravo ir pykino. Antrasis plėtojo istoriją ir stengėsi siužetiškai prikibti prie pirmtako.

Dabar turime jau trečią filmą, kuris turtingų sadistų idėją vis dar neša, bet nuotaiką turi jau kiek kitokia, nors vis dar labai sarkastišką. Be to, reikia pripažinti, kad visos tos kankinimų istorijos ir idėjos tikrai nėra kažkas naujo. Taigi trečioji dalis čia atsiduria tokiam vidutiniškam, bet dar žiūrimam lygmeny. Filmas nėra tiek tamsus ar šlykštus, kiek daugiau įdomus ir tiesiog įtemptas trileris. Aišku gausim ten klykiančių aukų ir visokių nesveikatingų užmanymų, bet nebėra taip kokčiai nemalonu, kaip žiūrint pirmąją dalį. Čia daugiau sąžinės, daugiau galimybės kerštui, daugiau jėgų išlyginimo ir pusiausvyros, dėl to tai visų pirma nuotykis, įtampa, veiksmas ir tik po to siaubas ir neviltis.

Hostel 3 yra smagesnis ir jei taip galima pasakyt, - švelnesnis. Žiūrisi jis žiauriai gerai, kabina, įtraukia, sugniaužia, išradingai apgauna daugybę kartų. Tačiau galop išsirutulioja gana kvailokai ir nerealistiškai, vardan to, kad publika galėtų labiau mėgautis plūstančiu krauju ir chaosu, dėl ko siaubinė vertė krinta, tačiau pramoginė, komedijinė galbūt kyla. Tai geras tęsinys, kurį gerai žiūrėti, tačiau jis greičiau ir pasimirš. Vėl gi - man patiko, nors toli gražu tai nėra kažkoks deimantas, bet turi daug gerų bruožų. Įdomu, smagu, įtempta, plius yra kraujo ir gerų papų. Aprūvd.

7/10

DANGER! 50000 ZOMBIES!

2011-12-21T00:19:00.000-08:00

Ok, prisipažinsiu šitą shortą nutariau pažiūrėti vien dėl pavadinimo :) Čia kaip suprantu iš kažkokio Niko Frosto alia dokumentinio-komedijinio dvd paimta? Nežinau, viso dvd kažkaip nesinori žiūrėt, bet šita nesamonytė prieš miegą gal ir gerai visai.

Trunka dvidešimt kelias minutes, bajeriai tokie lyg sąmoningai nejuokingi, velniai žino. Porą kart tik prunkštelėjau. Arba kažkas ne taip čia gavosi, arba specialiai nesistengta. Kitą vertus, man patiktų tokiam padalyvauti filmuojantis, taigi lieku kažkoks be nuomonės šį kart. Geriau susidarykit savo: štai visas gėris jutubėj.

MOTHERS DAY

2011-12-18T15:07:00.000-08:00

'80-aisiais Tromos išleistas filmukas apie mamytę ir du jos sūnelius, kurie ją linksmina, žudydami žmones. Mamytė gerutė, veidukas neeilinis, bet deja ji tėra vienas iš nedaugelio gerų dalykų šitam filme. Pradžioje akį labai maloniai gaudo visas tas aštuoniasdešimtųjų vaizdas: aplinka, spalvos, mados ir pan. tačiau kai prasideda tikrasis užmanytas veiksmas, gana greitai pasidaro nuobodu.

Šitas filmas yra mielas, norisi jį mėgti, bet tenka pripažinti, kad jo vertė nėra didelė. Nei jis labai juokingas, nei jis baisus, nei jis labai idomus, nei ką. Tiesiog neblogas, vidutiniškas sarkastiškas žiuralas, kas kartais gali sueit visai gerai. Ypač kai esi pavargęs ir galvot nieko nenori. Turi savo momentų, tačiau nuo žiovulio jie negelbsti. Daugiau buvo idomu žiūrint pagalvot kaip čia jie filmavo vieną ar kitą sceną, nei bandyti sekti istoriją.

Fainas, nedidelis filmukas, tačiau ar vertas jūsų laiko, paliksiu spresti jums. Užtat dabar bent jau žinau, iš kur tas įstrigęs semplas: "Bitch, bitch, bitch, bitch, bitch, bitch, bitch!"...

4/10

TESTAMENT

2011-12-16T13:22:00.000-08:00

Labai graudi '83-ų fantastinė vizija, apie atominio karo galimybę. Kaip ir Threads ar The Day After, filmas klausia: kas būtų? Kaip atrodytų?
Tik Testament šį kart daug labiau drama nei paminėtieji, tiesą sakant - visiška drama. Sriūbausite, brauksit ašaras, bus liūdna, romantiška ir graudu, bet mažokai siaubo ir jokių didelių spec. efektų. Turėkite tai omeny ir pamatysite nuostabų filmą. Jei norit degančių miestų, - teks paieškot kažko kito.

Testament koncentruojasi į vieną priemiesčių šeimą ir būtent tai, kaip jie ir tas mažas miestukas (iš)gyvena katastrofą. Gyvenimas ir mirtis čia rodosi mažais masteliais, niekad taip ir nesužinome kas vyksta už šitų ribų, tačiau tie, kas myli mažesnio biudžeto filmus, žino, kad ta nežinia, ar neparodymas, dar stipriau kursto vaizduotę. Taigi šią vertybę filmas irgi turi.

Pagal visą nuotaiką ir gan lėtą judesį Testamentas man labiau priminė rusų Numirėlio laiškus. Čia žmonės taip pat pasitraukia tykiai ir gana oriai, pabaiga ir filosofija irgi kažkuo panaši. Daugiau lyriškas filmas, nors ir, tarkime, apokaliptine tema. Per didelis kiekis dramos gal ir būtų pagrindinis jo minusas, man kaip vyrukui, būtų patikę daugiau chaoso, kiek daugiau siaubo, veiksmo, nors neteisinga būtų sakyti, kad ir tamsių vietų nėra.
Žodžiu galima ir kažką linksmesnio pažiūrėti penktadienio vakarą, o šiaip tai puikus, gražus filmas, priverčiantis prisiminti, kad šioje žemėje nebūsim amžinai ir reikia dažniau pasakyti savo artimui, jog jį mylime.

8/10

SNOWTOWN

2011-12-15T11:32:00.000-08:00

Dar karšta, šiemetinė Australų siaubo drama, apie realiai egzistuojantį serijinį žudiką iš Snowtowno. Pradžioje lyg ir neatrodo kaip siaubo filmas, veiksmas vystosi gana ramiai ir tykiai, personažai gal ir nelabai malonūs, bet kažkokie savi, dėl to bendra nuotaika gana jauki. Tačiau pamažėle dalykai šlija, laiks nuo laiko, tarp rodos nelabai reikšmingų įvykių, mums įmetama tokių kvapą gniaužiančių bombikių.

Dėl to ramaus vyksmo tos hardcore vietos atrodo daug stipresnės, kai, nors ir trumpam, šoktelime ant skustuvo ašmenų, maža nepasirodo. Mirtis tokia baisi, blyški, lyg tikra. Labai nemalonu, kaip kokį snuffą žiūrėt.
Smarkiai išryškintas kreivas buitiakas, kvepia visokiais Ken Park ir Gummo, na o dar pridėjus žmogžudystes, norisi lyginti Snowtoną su Henry, Tony, Bully ir t.t.

Stiprus ir tamsus Australų darbas, prieinąs subtiliai, bet gniuždantis gana giliai, nuotaikos tikrai nepataisys, o ir gerą gali sugadinti. Filmui tas visad yra pliusas, mano akimis, tačiau primena kokiam nesaugiam ir dažnai kreivam pasaulyje mes gyvename. Tušti, iškreipti gyvenimai, šmirinėjantys besieliai išsigimėliai, kai nuomonės turėjimas gali virsti tyro blogio siautuliu, o negalia ar iškrypimas - mirties nuosprendžiu. Iki pat pabaigos nepasirodė filmo pavadinimas ekrane, bet kai pasirodė - ilgam turėčiau jį atsiminti.
Beje, soundtrekas superinis.

9/10

ANOTHER EARTH

2011-12-12T11:59:00.000-08:00

Visiškai šviežia, jausminga ir užburianti sc-fi drama. Lėto veiksmo, tačiau dėl to jauki, raminanti. Nepaisant to, ji palieka tamsų, melancholišką, liūdesį. Nuotaika ir atmosfera man panašiausia į ilgesingąjį Moon, tad kam jau tas patiko, pasistenkit šito nepražioplinti.

Istorija pasakoja apie merginą, kuri būdama paika ir neatsakingai vairuodama rėžiasi į jaunos šeimos automobilį. Girto velnias neima, tad ji lieka sveika, o kitoje mašinoje žūsta visi išskyrus tėvą. Mergina atsėdi jai paskirtą laiką kalėjime, bet pati sau atleisti lyg negali.
Ji prisiplaka prie savo aukos, alkoholiku virstančio našlio, ir tarp jų užsimezga keistas ryšys. Ši lenda į diedo gyvenimą iš pažiūros kukliai, bet iš tikro gana smarkiai, dėl ko sunku užjaustį šią veikėją. Jos elgesys iš tiesų pykdo ir nervina, bet tas yra idomu, nes prieštaringi jausmai ir sudaro tą intrigą, kuri reikalinga tokioje ramioje nuotaikoje, kokią stato šis filmas visom kitom įmanomom priemonėm.

Prie viso to, yra dar kaip ir antraplanis - fantastikos vaidmuo. Virš mūsų planetos staiga pakimba tokia pat planeta kaip mūsų, tarsi antroji žemė, tad žmonės ilgai negalvoję pramina ją Žeme II. Paskelbiamas esė konkursas, laimėtojas gaus bilietus skrydžiui į paslaptingą planetą, drauge su pirmąja astronautų misija. Mūsų prieštaringoji veikėja nuo pat vaikystės labai žavisi kosmosu, tad ji žinoma nutaria sudalyvauti ir laiks nuo laiko svajinguose vaizdiniuose mes galime drauge skesti jos meilėje begalinei erdvei ir siekiui ištrūkt kuo toliau iš šio pasaulio.

Fantastikos vaidmenį vadinu antraplaniu, nes jis tarsi tik aplinkybės papasakoti tai tragiškai istorijai ir pagrindinės emocijos sukeliamos būtent gana niekšišku pagrindinės veikėjos elgesiu. Ar ji nors kažkokia prasme, šioje situacijoje, gali vadintis auka? Ir ar ji nusipelno nors kiek mūsų simpatijos? Filmas verčia pamastyti, tas yra labai gerai. Tačiau didžiausias nuopelnas jam visgi ne siužeto peripetijos, o būtent atmosfera. Rami, ilgesinga, bet ir drauge baugi nuotaika, beveik kaip sapnas. Po filmo lieki toks priglušintas ir kažkiek gerąja prasme prislėgtas. Lygiai kaip po liūdnojo Moon. Rodos jau pradedu kartotis, tad apibendrinant - tai puiki, liūdna, fantastinė drama.

Labai graži vaizdiškai ir estetiškai. Nuostabūs mėlyni horizonto, su kybančia naująja planeta, kadrai, labai tinkantis ir puikią nuotaiką sukuriantis ambientinis garso takelis. Taipogi netoli idealo.
Kažkam gali pasirodyti per ramus, kaip fantastinis filmas, bet jo vertė daugiau emocinė ir literatūrinė, nei kažkokiuose efektuose ar panašiai. Personažai idomūs, nuotaika stipri, tikrai labai geras ir rekomenduotinas šiemetinis kūrinys. Kita žemė sudėtinga ir skausminga istorija, su galimybe ištrūkti iš šio pasaulio. Nors žavingam pusantros valandos laiko tarpui.

9/10

BLACK CHRISTMAS

2011-12-11T01:37:00.000-08:00

Dar vienas ankščiau nematytas kultas, už kurio parekomendavimą vėl esu dėkingas jums, mieli komentatoriai. Kai aprašiau Halloween, gavau pasiūlymą pažiūrėti kitą šventinį horrorą, - '74-ųjų Juodosios Kalėdos. Išties džiaugiuos pasinaudojęs šiuo pasiūlymu, vėl gi keista, kaip būsiu pražiūrėjęs ankščiau. Išgirdau ir semplų pažįstamų ir vaizdų matytų išvydau, žodžiu tai dar vienas amerikanskas siaubo kultas, kurį reik pamatyti, ankščiau ar vėliau.

Jei jau lygint su Halloween, tai manyčiau, kad Black Christmas žiūrisi daug rimčiau ir yra daug baisesnis, bei brandesnis. Net žiūrint šį, gana seną filmą, šiuolaikinėmis akimis yra nuoširdžiai kraupokų vietų. Nejaukus, įtemptas siužetas, nesveiki žudiko kliedesiai ir aimanos, tikrai įtaigu. Bet kalbant apie palyginimus, filmas man daug panašesnis į When a stranger calls. Tiek nuotaika, tiek siužetu, tad labiau būčiau linkęs sieti juos drauge, nei su Halloween, su kuriuo ta sąsaja atsiranda vien dėl šventinės tematikos. Dabar kai matau šių filmų išleidimo datas, ar tik nebus Black Christmas ir įkvėpęs sukurti When a stranger calls? O dar privalome prisiminti Silent Night, Deadly Night!

O šiaip jei su niekuo čia nepainiot, tai labai išradingas ir tiek pat kraują stingdantis kiek ir prikolnas horroras, savo laikui. Labai patiko, kad personažai tokie neeiliniai, visi su savo bajeriais kažkokiais, puikiai juntamom emocijom ir humoro jausmu. Nesibodima ir nepadoriom šnekom pasimėtyti ir komiškų situacijų šiek tiek įpinti. Visgi komedija išgaruoja greit, kai beprotis pradeda skambinti ir trim balsais švokšti į ragelį, darosi išties nejauku. Žudynės gana originalios taip pat, idomiausia, kad viskas vyksta panosėje, bet veikėjai to niekaip nepastebi.

Bendrai, tai yra kultas. Senas, geras old skūlinis, amerikietiškas horroras. Geri personažai, gera istorija, gera nuotaika, visai netoli tobulybės. Aišku tie metai duoda savo, ne viskas šiandien turbūt taip įtaigu, kaip buvo savo laiku, tačiau čia manau daug priklauso nuo nusiteikimo. Skeptikams paerzinti: matau ir šito remeikas yra che che, tačiau po tokio malonaus originalo, gal būtų net visai idomu pamatyti ir kaip perstatyti jį pavyko. Kalėdos jau ne už kalnų, tad jei nusibos per teliką žiūrėti vienas namuose ir policijos akademiją, šimtas penkiasdešimt aštuntą kartą, galit pasišildyti gluchweino ir su sausainiais užkrimsti Juodųjų Kalėdų.

9/10

THE THING (2011)

2011-12-01T14:34:00.000-08:00

Pasirodžius pirmiesiems pranešimams apie antrąjį Dalyko (The Thing) perstatymą nuvilnijo didelė nepasitenkinimo banga. Kam dar kartą perstatinėti tobulybę? Ar gi tokia jau idėjų stoka kausto kino kūrėjus?
Mat '82-ųjų Carpenterio klasika buvo taip gerai padaryta, kad sunku ir pagalvot ar kas galėtų perspjauti, tad natūralu, kad fanai pabijojo jog bus suterštas geras vardas. Tačiau dabar, kai filmas jau pasirodė, galima lengviau atsidusti, nes iš tiesų gavosi visai neblogai ir tenka girdėt visai gerų atsiliepimų.

Pats dar nemačiau originalaus, 1951-ųjų The thing from another world, manau reikės sužiūrėti idant susidėlioti viską į vietas, kaip, kad su Invasion of the body snatchers filmais, su kuriais situacija gana panaši. Na ir katik pažiūrėjau šviežią, šiemetinį The Thing.
Nors pavadinimas ir toks pat, naujasis filmas neva tarnauja, kaip priešistorė. Taigi jo pabaiga, gautųsi Carpenterio versijos pradžia. Gal tuomet būtų buvę protinga pasirinkti ir kitokį pavadinimą?

Atmosfera gerai išlaikyta: izoliacijos jausmas, nepasitikėjimas, panika, kraupūs mutantų šauksmai apsnigtoje stovykloje. Padaras kompiuterinis, bet atrodo gana šlykščiai su visomis tomis žiojėjančiomis vaginomis. Visą laik išlaikoma įtampa ir susidomėjimas, dėl ko filmas prabėga itin greit ir maloniai. Taipogi, kaip kokiam Predator 2, šį kart mum leidžiama užmesti akį ir į paties ateivių laivo vidų. Gerai visa tai ar blogai, turėsit sprest patys. Naujas Dalykas žiūrisi labai gerai, bet man asmeniškai Carpenterio versija vistiek lieka daug stipresnė. Kažkaip labiau true ten viskas... Nostalgija?

Jei visas šitas reikalas dabar įsisuks iš naujo, manau būtų tikrai smagu sulaukti tesinio. Galėtų tarkime "dalykas" pasprukti į didmiestį ir sukelti chaotišką, čiuptuvais ir mėsomis besispjaudančią apokalipsę. Būtų idomu!
Bet tai pagyvensim ir bus matyt, o kolkas manau fanai visai skaniai turėtų suvalgyt naująją interpretaciją. Teko girdėti, kad ir pats režisierius didelis Dalyko fanas, tad tai gal visai jaučiasi. The Thing 2011 yra tvirtas, sažiningas, neprastas remeikas/tesinys/prequelas. Skeptikams siūlau suteikti jam šansą.

DEAD BY DAWN (Short)

2011-12-01T07:27:00.000-08:00

Šis postas yra kiek kitoks,
apačioje matote mano draugų kurtą trumpametražį siaubo filmą ''Dead by dawn", o garso takelyje skamba mano kurta (Seagull Overseas) muzika!
Gero žiūrėjimo :)

DUST DEVIL

2011-12-01T05:33:00.000-08:00

Dust Devil - kerintis1992-ųjų tvarinys, režisieriaus pastačiusio Hardware. Vėl gi - labai gražus vizualiai, tiesiog užburiantis savo raudonom ir rudom spalvom, gražiai nufilmuotas, įvairiais kampais ir išvis gana keistas.
Veiksmas vyksta pietinėje Afrikos dalyje, dykumose, bendra nuotaika persmelkia tokio negero, keisto sapno pojūčio. Privertė ne tik įsitraukti į veiksmą, bet ir daug pamastyti apie magišką Afrikos žemyną apskritai, juolab, kad ką tik teko ten apsilankyti, nors ir labai trumpai.

Žiūrėti buvo gražu, vis dėl to kiek prailgo, gal dėl to, kad žiūrėjau final cut kažkokį, teko nusnausti paspaudus pauzę. Kai užmigau, seilės nevarvinau, mane užklupo nerimastingas sapnas su filmo vaizdiniais ir nuotaika. Tai jau šį tą sako apie jo estetinį įtaigumą. Taigi sunerimęs pabudau ir baigiau žiūrėti, kuomet pats filmas savo keistumu kažkaip idomiai persipynė su mano sapnu. Vietomis taip net nejauku kažkaip, kraupoka, gal kaip Lynčo filmuose ar panašiai.

Bet kokiu atveju tai brandesnis ir rimtesnis darbas nei Hardware. Savotiškas, nejaukus ir kaip jau minėjau, vizualiai išskirtinis. Afrika tokia didelė, o dykuma - paslaptinga. Iš tiesų kas žino kokie demonai tenai gyvena. Gal ir nelengvai išžiūrimas, bet gana unikalus filmas, kurio nepamirši kaip eilinio šūdo. Vaizdiniai ir atmosfera strigs mano atmintin ilgam. Jei kokiam skuduryne pamatysit maikoną, prigriebkit man, perpirksiu ;)
8/10

BIG MEAT EATER

2011-12-01T05:17:00.000-08:00

Kuklus, bet geras, 1982-ųjų trashiukas, dar apibūdintinas kaip subtilus shitkoras. Tai smagi, trenkta siaubo komedija - miuziklas Didelis mėsos valgytojas. Žiūrėjom su draugu, taipogi kitokio kino mėgėju, visą laik buvom apakę "Ką gi kūrėjai rūkė? Ką jie sau galvojo? ". Tikrai unikalus jausmas, kurį sunkoka apibūdinti žodžiais, šiek tiek priminė man Pink Flamingos tik čia daug subtiliau.

Žodžiu pagrindinis veikėjas yra akiniuotas mėsininkas, dar yra meras - zombis, žmones žudantis ir mėsom besitaškantis storas juodaodis, trenktoka Moldovų (?) šeimynėlė turinti sūnų mokslininką ir dar ateiviai - robotai. Nu ir jie ten visi saveikauja. Nežinau kaip tiksliau paaiškinti kas vyksta. Filmas iš tų, kuriuos žiūrėdamas visiškai blaivas, jautiesi lyg būtum kažką suvalgęs.

Vietomis gal ir buvo nuobodu, bet kokios trys scenos buvo absoliučiai auksinės, toks keistas ir žavingas absurdas, kad tiesiog negali likti abejingas. Smagiai pakikenom, džiaugiuos pamatęs šį ne itin garsų mėšlą ir jum rekomenduoju kada kai jausitės lengvai nuo visko pavargę. Maloniai atpalaiduoja.
Cause I'm a big meat eater,
Yes I am,
Big meat eater,
Pass the ham!
8/10

LEVIATHAN

2011-11-29T12:42:00.000-08:00

Giliai, vandenyno dugne, apaugęs maurais ir aplipęs medūzom nuo pat 1989-ųjų slėpėsi nuo manęs šitas aukso gabalas, tačiau šiandien nardydamas po siaubo filmų koralų rifus aš jį išsitraukiau į paviršių ir kaip malonu matyti, kad dar yra tokių grynuolių, apie kuriuos aš nieko nežinojau iki šiol. Gana keista, nes tai tikrai aukštos klasės sci-fi horroras, prilygintinas visokiem Thing, Alien, Abyss ir pan. tad kažkaip atrodo nors ką girdėjęs turėčiau būt... Taigi malonumas dvigubas.

Visokie matyti vardai pradžios titruose iš karto nuteikia gerai, Rambo II režisierius, aktorius iš Robocop'o, ir panašiai, visokie geri dalykai. Nuotaika superinė. Veiksmas povandeninėje brangiųjų metalų kasykloje, kurioje darbininkų komanda skaičiuoja paskutines darbo dienas. Mes aišku žinome, kad ir ne tik darbo. Netyčiomis jie aptinka sovietinio laivo nuolaužas ir įlenda jo vidun pasižiūrėti. Nuo tada prasideda negeri dalykai ir žinote kaip jie klostosi tokiuose filmuose.

Kažkokie techniniai nesklandumai, kažkokie nepageidaujami antgamtiški įsibrovėliai, kažkokie žmonių psychai ekstremalioje situacijoje ir taip toliau. Viskas toje malonioje aštunto-devinto dešimtmečio sci-fi išvaizdoje, kur visi efektai dar daryti su dekoracijom ir lėlėm, be iditiotiškų kompiuterinių grafikų, pradedant laivo technika ir baigiant, aišku, goru. Belieka tik atsidusti ir pasigailėti, kad neteko matyti šito ankščiau ir nors šiandien jau manęs taip ir nepaveiks, kaip kad kažkada, būnant vaiku, paveikė Svetimas, ar panašiai, vistiek sakau, kad tai kiek neįvertintas filmas, vertas kulto statuso.

Galima kabinėtis prie daug ko, prie visko galima kabinėtis, bet man, o žinau ir daugeliui kitų siaubo / fantastikos mėgėjų jau vien tas pojūtis, kokį sukelia filmai kaip šis, yra aukso vertės. Vien dėl to drįstu teigti, kad Leviathan yra beveik tobulas devinto dešimtmečio sci-fi/horroras, kurį privalo pamatyti visi kosminių, povandeninių ir kitų vaizduotę audrinančių, izoliuotų vietų siaubo fanai.
9/10

ZOMBIE STRIPPERS

2011-11-29T05:52:00.000-08:00

Zombie Strippers: they are zombies and they are strippers!
Na ir tikrai, viskas apie ką yra šis filmas jau apsakyta jo pavadinime. Idėja gan šauni, kiek laukinė ir įgyvendinta neblogai, rodos lyg šiol niekur nematyta. Apskritai tai visai nebloga zombinė komedija, nors čia zombiai ir kalba ir šoka, tad kiek gal nukrypsta nuo nerašytų žanro "taisyklių". Lengvai žiūrimas mėšlas su daug silikoninių papų, kompiuterinio goro, zombiais ir metalo muzika. Man tokie pakeliui.

Prasideda kaip visai neblogas zombių actionas, nors matyti, jog filmas žino, kad yra trashovas ir kvailas. Vėliau veiksmas iš slaptų karinių laboratorijų netikėtai peršoka į tamsų, prirukytą striptizo klubą. Didžiakrūtės šokėjos viena po kitos tampa gyvomis-mirusiomis ir jų pasirodymai ant scenos tuomet pranoksta visus lūkesčius. Vėliau po vieną iš žiūrovų jos nusiveda ypatingam, intymiam vip seansui... Smagus, debiliškas konceptas.

Filmo prabą didina Kriugerio snukelis - Robert Englund ir žinoma porno aktorė Jenna Jameson, nors su one-lineriais ir dialogais galėjo pasėdėti penkiomis minutėmis ilgiau. Tiesa, aš kaip nedidelis fanas tai ir neatskyriau kuri ten iš jų yra Jenna. Na, bet makiažai visų įspūdingi, kaip komedijiniam kontekste kai kuriais momentais pasirodė net gana kraupūs. Geras, linksmas eksploiteišioniukas, nors jau dabar jaučiu kaip smulkmenos dyla iš atminties...
Rodos buvo zombiai, ir striptizo šokėjos? Na žinoma! Zombės - striptizo šokėjos!
6/10

LA CASA MUDA

2011-11-28T23:52:00.000-08:00

La Casa Muda, The Silent House, Tylusis Namas 2010 Ispaniškas produktas filmuotas Urugvajuje (?). Realaus laiko horroras, kas reiškia neva filmuotas vienu ypu. Deja tai vienintelis geras dalykas, kurį ir galiu pasakyti apie šį filmą. Suprantu, kad reikėjo labai daug pasiruošimo ir repetavimo, kad viską pavyktu padaryti iš vieno dublio, bet kas iš to, jei rezultatas smirdi išviete?

Gal jei būtų filmavę normaliai, nebūtu taip sušiktai kvaila ir neidomu, dabar gi tik gražia idėja didžiuotis ir begali. Dukra su tėvu atvažiuoja kuopti nuošalaus namuko, kad šis įgytų prekinę išvaizdą. Nuo pat pradžių su kamera slankniojame paskui pagrindinę heroję. Deja, tik tiek.
Vyksta kažkas negero, tačiau praktiškai visą laiką ji tik elgiasi neprotingai, šmirinėja aplink visko bijodama ir tyrinėja daiktus, bei aplinką.

Šen bei ten kažkas subilda ir mum jau turi būti baisu, bet bežiovaudamas vos žandikaulio neišsilaužiau. Filmas trunka pusantros valandos. Su geriausiais norais vos ištvėriau valandą. Tai yra zanūdnas, neidomus, nepavykęs eksperimentas.
Ir jau pastatytas amerikonų remeikas?! Kažko aš šitam pasaulyje ryškiai nesuprantu.
Balu vertint net negaliu, nes žiūrėti nebaigiau, bet pasikliaukite manim ir ignoruokite šį filmą, jei jums brangus jūsų gyvenimo laikas. La Casa Mudė.

APOLLO 18

2011-11-15T09:23:00.000-08:00

Jau senokai užmatytas ir visai maloniai gomurį nuteikiantis treileris šiandien pagaliau ištįso iki cielo filmo. Kaip jau ne kartą minėjau, laikas susitaikyti su pseudodokumentikos, kaip ant savo kojų stovinčio žanro, įsitvirtinimu siaubo kine ir matyt apskritai, kine. Šį kart su kameromis bleiro raganos ieškoma net pačiame žemės palydove.

Oficialiai paskutinis skrydis į mėnulį buvo Apollo 17 misija, tačiau vis dėl to yra priežastis, kodėl mes ten daugiau niekad neskridom. Ta priežastis, - aštuoniolikta misija, neva ilga laiką slėpta valdžios, tačiau dabar pagaliau nutekėjusi video "dokumentikos" dėka. Na, idėja šauni, išpildymas irgi visai žiūrimas, net sakyčiau gana originalus.

Patiko tamsumas, izoliacijos pojūtis. Ankštos erdvėlaivio erdvytės šiek tiek dusina, sakau tą geraja prasme, nes kažkaip kosminėj fantastikoj labiau esu pratęs matyti dideles erdvėlaivių patalpas. Tas prideda siaubo ir nejaukumo. Biudžetas matyt ne toks kaip Armagedono, bet išnaudotas neblogai, užtat pabaigos titrai trunka bene šeštadalį viso filmo laiko. Gal surašėte visus kas metėsi po litą?

Na gerai, nesišaipysiu, nes tiesą pasakius tai visai geras tas Apollo 18.
Galima kabinėtis kaip ir prie visko, bet sutikite, šia tema visada gali, o dažnai ir būna, daug blogiau, todėl užuot burbėjęs pasidžiaugčiau. Gražūs kadrai, vaizduotę kirbinantis garsinis miksas.
Asmeniškai gal būčiau dėjęs dar mažiau paranormalybių ir geriau daugiau gendančios technikos tragizmo, bet yra kaip yra.
7/10 balų kosmoso horroras, o tai neblogai. Jei daro norite pasiskaityti daugiau, - Slasher recenzija iš siaubas.lt čia pat.

11 - 11 - 11

2011-11-06T22:38:00.000-08:00

Nežinau ar čia tik man taip nesiseka, o gal ir jūs pastebėjote, kad tie filmai apie skaičius, mistines datas ir panašiai dažniausiai būna šūdas? Pamenate filmą 23 su Džimu Keriu, kur visi bėgiojo ir rėkavo 'dvidešimt trys' visą filmą? Tai va, yra naujas filmas, apie datą, kuri išmuš po savaitėlės, kuriame visi bėgioja ir rėkauja yleven yleven.

Išties neturiu daug ką ir pasakyt. Režisierius statė kelis Saw tęsinius, kaip matote ant plakato, tad neabejoju, jog savo publiką jis turės, tačiau man tai ganėtinai gaidys šitas filmas. Mėginimai gasdinti neveikia, siužetas nepritraukiantis, nuspėjamas ir nuvalkiotas. Pradžioje dar atrodo visai pakenčiamas reginys, bet į galą pradėjau prasukinėti fast forwardu ir plyšau juokais kaip greit visi bėgioja ir šūkauja yleven yleven!

3/10

HELLRAISER: REVELATIONS

2011-11-06T07:21:00.000-08:00

Naujausia, jau net devinta, nusiritusio Hellraiserio dalis. Turbūt pirmą kartą be Kultinio Dougo Bradlio snukelio, šį kart pinheado vaidmuo atiteko kažkam kitam. Užtat pagrindinių veikėjų pavardės yra Craven ir Bradley, - duoklė siaubo ikonom?

Prieš žiūrėdamas jau girdėjau labai nekokių atsiliepimų, nors pats nepasakyčiau, kad frančizė ritosi vien žemyn, mano galva - penkta ir šešta dalys, - vienos stipresnių visoje serijoje, na bet po paskutinio fiasko Hellworld daug tikėtis tikrai nebuvo lengva. Visgi džiaugiuosi, kad ryžausi pažiūrėti Revelations ir susidaryti savo nuomonę, nes tiesą sakant - man visai patiko.

Filmas kenčia nuo prastos vaidybos, nors matosi, kad aktoriai stengias iš paskutiniųjų, gal kažkokių efektų/montažo trūkumai, jis turi daug pigių, nepavykusių vietų, kurios atrodo tiesiog kvailai, tačiau jis užkabina ir taip pat turi nemažai teigiamų momentų. Jei vienoj vietoj smarkiai nepasiseka, kita gi gaunasi visai nieko, kas bendrai sudaro gana žiūrimą dalyką. Revelations yra trashas, reikia nusiteikti pigiai legendos interpretacijai ir iš tikro nebus taip ir baisu.

Istorija intriguojanti, siužetas įtraukia ir poroj vietų net nustebina, sakykit ką norit, bet kūrėjų drasa ir užsidegimas tikrai įkvepiantys. Man jau geriau matyti pinheadą su nauju snukiu, nei pinheadą siuntinėjantį sms žinutes. Kankinimai neišradingi, kai kurie kostiumai šiek tiek sūriški, bet šiaip tai neblogas šūdelis. Šešetukas su pliusu jam ir aš tikrai įvairaus šūdo esu matęs. Kiek geresnė/išsamesnė slasher recenzija siaubas.lt.
6/10

HUMAN CENTIPEDE 2: FULL SEQUENCE

2011-11-01T12:00:00.000-07:00

Oi... Ką tik po peržiūros... Uf! Reikėtų mažumėlę gal įkvėpti gryno oro :)
Nekantriai lauktas jau po pirmojo First Sequence, Olandai tęsia nesveikatą ir šį kart veiksmą perkelia į Angliją.
Labai įdomus priėjimas pasirinktas: pirmasis filmas čia tėra filmas, o tai kas vyksta, neva vyksta iš tiesų.

Mažas, storas ir šlykštus anglas iškrypėlis Martinas, turbūt didžiausias pirmosios dalies fanas pasaulyje (aktoriui - oskarą!). Jis nuolatos žiūri ją nuo pradžių iki galo, vėl ir vėl, turi susiklijavęs gražią fano knygą su daug paveiksliukų. Martinas svajoja susilipdyti savo šimtakojį, gauna tam patalpas ir nedelsdamas imasi darbo. Tik ar namų salygomis, be medicininės įrangos, viskas jam eisis taip lengvai kaip jis galvojo?

Jam net pavyksta užparinti vieną pirmojo filmo aktorių atvykti "filmuotis naujame projekte".
Šį kart, šlykštynių mėgėjai, išvysite absurdišką, ir absoliučiai groteskišką, net dvylikos žmonių šimtakojį. Filmas juodai baltas, tačiau nuo to nė kiek ne maloniau, gal kaip tik net kažkaip grubiau/tamsiau. Fone aidi dark ambientas, Martinas per visą laiką netaria nė žodžio. Kažkaip bendra nuotaika HC2 man labiau priminė Salad Fingerio filmukus, nei pirmąjį filmą.

Taip pat drįstu manyti, kad antra dalis žiūrisi ...maloniau (jei leisite taip išsireikšti), bent jau man tai prabėgo staigiai, kaip per dvidešimt minučių. HC2 žino, kad yra ne kas kitas, kaip tik pasibjaurėtinas šlykštybių festas, dėl to nė kiek nesiparina ir lenkia lazdą kur tik gauna progą, o tai yra - beveik visur. Turbūt nėra nė vienos normalios scenos kiek pagalvoju. Nuo pradžių iki galo viskas taip absurdiškai šventvagiška ir atgrasu, kad net juokas biški ima. Be juodo humoro čia niekaip, bet net ir šypsena ir šalti nervai nepadeda, Žmonių Šimtakojis 2 vistiek sugeba šokiruoti.

Galit keiktis, galit spjaudytis arba liaupsinti, manau bet kokiu atveju čia bus visiškas kultas, po kokių penkių metų siaubo kultūroje stovės petis petin su visokiais Saw ir kitais mūsų laikų kankinimo ir šlykštynių kino triumfo vedliais. Vėl turiu progą išrėžti: tokio nesu matęs. Kūdikiai, švytrinis popierius, laisvinamieji... na, labai plaukuoti kiaušai. Gal 100% mediciniškai ir NEtaisyklingas, bet užtat 100% nešventas, vimdantis, pasišlykštėtinas ir absurdiškas. Taip išeina, bene tobula video bjaurybė? Turbūt teks rašyt 10/10 už tai.

Bent jau garantuoju, kad ilgai šnekėsit apie jį su draugais.
Skanaus! Ir dar mamai būtinai parodykit.

HALLOWEEN

2011-10-31T10:41:00.000-07:00

Taigi, mieli skaitytojai, sveikinu jus su helouvinu, vėlinėm, visais šventais ir taip toliau.
Kaip bevadintumėt ir beminėtumėt, mums, siaubo mėgėjams, tai ypatingas metas, tiek dėl vakarų kultūros įtakos, tiek dėl mielų, baugokų Lietuviškų papročių ir šiaip dėl natūralaus metų laiko efekto: nukrinta paskutiniai lapai, galutinai atšala, o tyliai rusenančios žvakučių ugnelės kužda kažką iš ano pasaulio ir turbina vaizduotę.

Prisiekiu, grynas atsitiktinumas, kad ir vėl papuolė Karpenterio filmas, labai jau daug idomaus brūdo šis diedas prigaminęs, bet užtat visai neatsitiktinumas, kad šį helouviną, nutariau pažiūrėti ir paminėti būtent šią klasiką. Ne tik dėl to, kad proga atitinka pavadinimas, atmosfera ir t.t. bet ir dėl to, kad čia viena mano rimtųjų, juodųjų skylių. Gal kadais ir matytas, bet taip senai, kad smulkmenų tikrai nepamenu, taigi dabar šviežiom, jau daugiau suprantančiom akim pažiūrėtas slasher žanro kultas.

Labai mielas filmas, su labai stipria savo atmosfera, aišku jau išbarškintas visko ką jis įkvėpė, nebesižiūri taip, kaip žiūrėjosi pirmiesiem žiūrovam, senais '78-aisiais. Cinemassacre šiemetiniame Monster Madness Sequel-a-thone aptarė visas dalis, tikrai nežinau ar galima išsamiau, todėl labai rekomenduoju pažiūrėti. Pagalvojau, laikas ir man šviežiai ir aiškiai patirti Karpenterio helouvino siaubą. Viskuo Nerdo Jameso recenzijom galiu tik pritarti. Filmas nuostabiai atmosferiškas, nepamirštamas garso takelis, tie po suburbijos šaligatvį skrajojantys lapai... Neabejotinas kultas.

Šiai dienai, kai slasher žanras jau švelniai tariant iščiulptas, ši '78-ųjų revoliucinga juosta aišku jau neatrodo tokia ypatinga. Viskas kažkur matyta, girdėta ir panašiai, tačiau reikia turėti omeny, kad tai būtent vienas tų filmų, pradėjusių visą šitą reikalą, drauge su Texas Chain Saw Massacre, Friday The 13th ir kt. Su visa derama pagarba, senasis TCM iš šitų man patiko labiausiai, o Halloween savo ruožtu patiko labiau už Penktadienį 13. Čia tik šiaip kvailas pasvaičiojimas, ginkdie, neįžeidžiantis fanų ir apskritai nieko. Taigi šiandien Halloween man atrodė tiesiog OK siaubo filmas, nors ir labai vertas dėmesio.

Pagarbą žinoma dar reikia atiduoti už sukurtą nepakeičiamą siaubo ikoną - Maiklą Majersą, be kurio kaukės snukio turbūt retas ir įsivaizduoja šitą šventę. O kaukės istorija gana idomi! (Vėl nukreipiu į Cinemassacre.com). Dar yra labai jauna Jamie Lee Curtis, gimstanti legenda - žudikas baltu veidu, ir dar pasikartosiu - muzikinė tema, tapusi visiškai nepakartojama horror kultūros palydove.
Halloween - vienas tų filmų, kuriuos verta pamatyti vien dėl bendro išprusimo, nes siaubo kultūrai jis davė labai daug. Nesu didelis slasher gerbėjas, tad nežinau ar knaisosiuos po kitas dalis greitu metu, tačiau šiam reikšmingam vakarui, tai - tobulas pasirinkimas. Net jei ir ne kartą matytas.

GHOSTS OF MARS

2011-10-23T08:22:00.000-07:00

Peržiūrėjau visą serialą My Name is Earl, vėl prasidėjo South Parkas, Desperate Housewives ir The Walking Dead, daug laisvo laiko suryja tie šaunūs TV įvykiai.
Paskutiniai trys filmai, kuriuos mėginau žiūrėti, taip neužkabino, kad visų trijų taip iki galo ir nebaigiau. Arba šūdas, arba nervina, arba neidomu, žodžiu, kažkoks lepus darausi.

Tų nedažiūrėtų filmų neaptarinėsiu, nes taip nesažininga, gal kada nors pabaigsiu, tada bus teisingiau kritikuoti. Šiandien kažkaip prisiminiau, kad Carpenteris jėga ir pasirodo nematęs dar keletos jo tvarinių ir todėl nusprendžiau pamėginti 2001-ųjų Ghosts of Mars. Jaučiu Carpenteriui didelės garbės nedaro, vienas silpnųjų jo filmų.

Mėginęs būti kietas, bet galiausiai išėjęs tik apverktinai tūpas, vis dėl to gana maloniai žiūrisi iki pat galo, o tai jau geriau nei paskutiniai mano trys šaudymai :)
Ateitis, žmonės kolonizuoja marsą, tačiau čia gyvena tokios piktosios dvasios, kuriuos apsėda žmones ir šie tampa nesamones rėkaujančiais, Lordi tipo metalistais - kanibalais. Kliuvo pagrindinė "kieta" mergiotė, aktorė žiauriai nervinančiu veidu, šlykšti merga. Taip pat dar vadina Ice Cube ir veiksmo filmų anglų deimantas Stathamas, smagi kompanija.

Smagi ir nesamonė, bet nesamonė. Kaip rimta fantastika nesižiūri, kaip kietas boevykas - irgi nelabai. Žiūrisi kaip so bad its good filmas vaikams. Be to yra visai prikolnų vietų kur nei iš šio nei iš to kam nors nulekia galva ir panašiai. Tikiu, kad Carpenteris norėjo tik gero, nu bet ne visada gaunasi viskas pagal norus. Tinka užmušt laikui kai tarkime sergi ir negali pajudėt iš lovos, bet šiaip jau galima ir kažką prasmingesnio pažiūrėti. Iš kitos pusės - man tai miela kvailystė, mėgstu nesamones. Taigi vidutiniškai.
5/10

ATROCIOUS

2011-10-12T10:34:00.000-07:00

Ach ta pseudodokumentika, nebesuvaldomas žanras, vis atsidustu ir svajoju, kad ir man reiktų imt ir padaryt kokį šortą vieną gražią dieną...
Naujas nejaukus Ispanų filmas, tuo pat stiliumi. Šeima nutaria dešim dienelių praleisti savo sodyboje, prie kurios yra miškelis su iškirstais labirintais. Vaikai savo ruožtu pagalvoja, kad bus nuobodu, todėl pasiema kameras ir viską dokumentuoja.

Daug dabar tokių filmų mus pasiekia, daug jų išties geri, bet iš šito po teisybei, tikėjausi daugiau, Atrocious man pasirodė gana vidutiniškas. Užčiuopta gerų gairių, bet tarsi kažkaip per greit viskas nutinka ir nespėjau deramai įsijausti. Atrodo, kad dar vieną sluoksnį dulkių nupūtus išryškėtų auksas, tačiau anyway, yra gana gerai.

Slasher jau parašė gražią ir išsamią recenziją siaubas.lt tinklapyje, tad nenoriu kartotis, geriau siūlau paskaityti. http://www.siaubas.lt/2011/10/08/atrocious-2010/
Pats tai rekomenduočiau tik labiau horroro fanams, nes kažkoks neišbaigtumas kyštelėjo pagalį į ratus. Nejauku kai bėgioja ten po tamsą, tamsos plotai atrodo kaip siluetai etc, tačiau koks pastarasis Grave Encounters įšiurpino daug smarkiau.
7/10

ARENA

2011-10-12T05:43:00.000-07:00

Nepatikėsite, čia yra 666-as mano postas!

Besmegenis ir kruvinas šių metų, b-klasės veiksmo filmas Arena. Trumpai, drūtai, nes nelabai turiu ką ir pasakyti. Žiauriai idiotiškas ir žiauriai geras, abejingų nepaliks. Jei mėgstat visokį idiotišką kino mėšlą tai čia labai geras daiktas, tikras exploitationas, pilnas kraujo, testosterono, nuogų papų ir t.t.

Atmsofera panašus į Death Race, o ką čia veikia Samuelis L.Jacksonas, - išvis neaišku, bet man patinka.
Mirtinas turnyras, jokios moralės, jokių gilių minčių. Labai kvailas ir tą žinantis filmas, tik berniukams. Būčiau labai mėgęs vaikystėje turėt tokią vaizdajuostę.

8/10

WOMB GHOSTS

2011-09-28T03:22:00.000-07:00

Gimdos Vaiduokliai, praeitų metų siaubo filmas iš Honk Kongo. Kaip įprasta su Azijos vaiduokliais, gana aukštas lygis, tačiau gana panašu į daugelį kitų tokių filmų. Būtent dėl tos priežasties ir neturiu daug ko pasakyt. Yra vaikiškų scenų, yra gana smarkių. Yra gerų scares'ų, bet yra ir lėvų.

Patiko keli originalūs sprendimai. Tarkime čia yra senis, kuris nusipirko gimdoje esantį embrioną, kad jį išlupęs, galėtų užsiauginti vaiduoklį, kurį po to naudotų pasipelnyti. To dar nesu matęs. Yra ir kito nesveiko stuffo, bet bendras įspūdis vistiek vidutiniškas. Be to pastebėjau, kad suaugę vaiduokliai man baugesni nei vaikai.
Subžanro fanatikams ir Azija neatsigėrintiems.

6/10

FUNNY GAMES U.S.

2011-09-27T06:01:00.000-07:00

Vėl kažkaip nepatikrinęs užsižiūrėjau ir pražiūrėjau faktą, kad žiūriu remeiką. Šį kart ne taip blogai, nes režisierius perstatinėja pats savo filmą, o ne kokį egzotiškos šalies šedevrą. Kodėl? Ar vien dėl babkių, gal padėtų atsakyti pirmtakas tokiu pat pavadinimu, bet kadangi dabar mačiau tik 2007-ųjų versiją, kalbėkim tik apie ją.

Pavadinimas tas Smagūs žaidimėliai tiek kartų jau man iš kažkur girdėtas, rodos ir rekomendavo ne vienas patikimas pikto kino mėgėjas. Na išties stiprus ir šlykštus filmas, vienas tų paminėtinų įkalinimo, kankinimo ir patyčių filmų. Išskirtinai nemalonus dar ir savo blogaisiais personažais, kurie toli gražu nesimpatiški, kaip kartais būna blogiukai (pvz kokiam Devils Rejects), o vemt verčiantys vaikiukai iš pieno plaukusiais veideliais. Kitaip pasakius, kaip tik jie per daug saldūs savo rolei, ko aišku ir siekta.

Negaliu neprisiminti Prisukamo apelsino. Ar tik nebus jis čia didelę įtaką padaręs? Knygą skaičiau visą, filmas nepatiko, tai net nepažiūrėjau viso, bet efektą savo ryškiai padarė tas visas "ultrasmurto" reikalas ir čia jis rodos atgimsta. Baltapūkiai smurtautojai be tikslo, John Zorno muzika, beprasmis žiaurumas. Na... negali nepalikti kažkokio įspūdžio. Veikiausiai papiktins ir sunervins, mane išerzino gerai.

Viskas kas vyksta, - vien neteisybė, visa herojų kančia nepelnyta. Trilerio efektas nuolatinis, rodos jau lyg ir pavyks sprukti, bet dar čia kokia nesamonė, o baugiausia, kad viskas taip tikra atrodo, tikrai ne kažką originalesnio ir tesugalvočiau tokioj situacijoj. Norint galima gal ir kažkokio pikto humoro čia įžvelgt, bet šiaip jau tai tik šlykštus beširdis siaubo filmas.

...Ar visgi ne? Link pabaigos staiga, (bent jau man) netikėtai sukratoma šios realybės atvaizdavimo samprata ir aš natūraliai imu dvejoti tuo ką matau, o tas dar labiau nervina. Ar kūrėjai mus taip guodžia, kad čia tik filmas? Paliekamas šioks toks atviras klausimas, kas man gal ir patinka, bet interpretuoti giliau čia dabar nesiryžčiau. Turiu savo minčių, idomu išgirsti mačiusiųjų analizių, o tiem kas dar nematė, visai nesinori sugadinti peržiūros.

Taigi Funny Games U.S. - nemalonus, beširdiškas, erzinantis trileris, kurio kaip eilinio šūdo nepamirši kitądien. Kažkas ko antrą kart žiūrėt nesinori ir vis dėl to mano nuomonė lanksti, nes originalo peržiūra dar tik ateityje. O šiaip zjbs. Kol mes dar čia, nuoširdžiai rekomenduoju pasižiūrėti šito režisieriaus filmą Piano Teacher, galingas daiktas.

8/10

BLINKY TM

2011-09-19T12:26:00.000-07:00

Dar vienas mielas trumpametražis filmukas, to paties The Silent City kūrėjo. Smagus, nors ir pilnai nuspėjamas.
Vaikas pagrindinis taip biesina, kad ir aš jį mielai prismaugčiau. Galite pasižiūrėti šitą filmuką prieš miegą čia http://veehd.com/video/4641416_Blinky-TM-BAD-ROBOT-mp4 tik leiskite pilnai užsikrauti.

O štai ir treileris

ESCAPE FROM NEW YORK

2011-09-19T11:57:00.000-07:00

Kad jau kaip debilas pradžiai sužiūrėjau tesinį Pabėgimas iš Los Andželo, tai dabar pasitaisiau ir pažiūrėjau pirmtaką - Pabėgimą iš Niu Jorko. Taisyklė naturaliai pasitvirtina, originalas aišku geresnis. Mažiau juokelių ir spalvų, daugiau tamsos ir rimtumo, na aišku atmetant tą faktą, kad tas Russelo personažas Gyvatė jau iš esmės yra labai cheesy, bet gi laikai tokie buvo.

Filmas senesnis, 81-ų, daug kas, kas tuomet atrodė kietai dabar atrodo sūriška, tačiau kai moki nusiimt tuos šiuolaikinio žmogaus akinius ir mėgautis tai žiauriai smagus fantastinis veiksmo filmas gaunasi. Garso takelis nerealus, muzikinė tema tobula, viskas čia labai kieta. Visgi Carpenteris yra jėga, sakykit ką norit. Antroji dalis iš esmės tik pakartojo tai, kas buvo parodyta čia, todėl originalas aiškiai kyla.

Istorija iš esmės nesikeitė. Čia, ateitis - 1997-ieji - Niu Jorkas paverstas izoliuotu miestu-kalėjimu. Čia kaip žiurkės gyvena visokie blogiečiai, gaujos. Vėl su užduotim pasiunčiamas vienaakis Gyvatė, šį kart iš nenaudėlių atsiimti paties prezidento. Veiksmo formulė stačiai tobula kompiuteriniam žaidimui. Nusileidimas, paieškos, kovos, pabėgimas... Butinai pasidomėsiu ar buvo nintendo sukūrę kažką.

Kietas, kultinis old skūlas.
Irgi 8/10, bet nepaisant to, daug geriau už tesinį. Jei būčiau šitą žiūrėjęs pirmiau, tesinys smarkiai gautų per balą jaučiu. Dabar gi pats esu kaltas, tad tebūnie abu šaunūs, o Carpenterio žiūrėk jau tuoj ir didžiąją dalį visos kurybos būsiu matęs. Gal ramiau numirt galėsiu.

ILS / THEM

2011-09-18T05:45:00.000-07:00

Prancūziškas 2006-ų tvarinys Jie, papuolė man į rankas itin maloniame, dvd formate ir užėmė garbingą vietelę mano gana kuklioj kolekcijoj. Baugus, tamsus siaubiakas apie prancūzų porą gyvenančią atokiame rumunijos dvare. Namas jiems aiškiai per didelis ir man labai nejaukus, jauna pora susilaukia nemalonių svečių.

Filmas įtemptas, stiprus, tamsus, prabėga itin greit. Idomu tas, kad vis nesupranti ar reikalą turi su žmonėmis ar su dar kažkuo antgamtiško. Nepatiko tai, kad kai kurios scenos per daug ištemptos, galas drįsčiau sakyti posilpnis, o kai kas atrodo iš piršto laužta. Tačiau trūkumų nėra daug, tai išties tvirtas ir stiprus darbas. Veik ir kokiam nors 2006-ų tope rastu vietos.
8/10

ESCAPE FROM L.A.

2011-09-10T14:49:00.000-07:00

Daugybę metų žinojau apie tokio filmo egzistavimą, mat garso takelyje skamba stačiai nereali ir niekur kitur neišleista, mano mylimiausios roko grupės - deftones daina Cant even breathe, bet tik šiandien sugalvojau prisėsti ir pagaliau pažiūrėti jį. Carpenteris - gerai, Bruce Cambell - labai gerai. Russellas atrodo žiauriai gėjiškai ir juokingai, bet bendram kontekste čia irgi labai gerai.

Paties deftones gabalo taip ir neišgirdau, bet soundtrekas su Tool, White Zombie ir kitais irgi labai šaunu, o taip pat dar vaidina ir Reservoir dogas - Steve Buscemi, nepakartojama mordytė. Tik po peržiūros atsiverčiau imdb ir susivokiau, kad čia yra tesinys, antra dalis filmo Escape from NY, tai gaunasi, kad apsilochinau, na bet buvo labai smagu, tad velniai nematė. Gal imsiu ir pirmąjį pažiūrėsiu ta proga.
Vistiek Carpenteris šūdo nedaro, o ir vertinimai pirmtako aukštesni.

O filmas pats žiauriai tūpas, juokingas ir dėl to geras. Drasus, idiotiškas actionas, ateityje nužmogėjusioje amerikoje. Žemės drebėjimų sugriautas Los Andželas dabar yra vandens atskirta, visokių nusikaltėlių ir atmatų tremties vieta. Ten taip blogai, kad pasmerktieji ten išvykti, vietoje to gali rinktis elektros kėdę čia ir dabar. Su misija ten pasiunčiamas "Gyvatė", pagrindinis, vienaakis, mūsų kietašiknis personažas. Labai, labai gėjiškas bičas, kurio badass šnabždėjimas, juokingesnis už Betmeno Dark Knighte... Nuotykiai tokiam postapokaliptiniam pasaulyje su visokiom gaujom ir mirtinom užduotim, kvaila berniukiška pramoga su alum.

Nerimta, bet smagu. Išties zajabys cheesy fantastinė nesamonytė. Savotiškas kultas gal net.
...Call me, - Snake. Ir pasisaugokit raudonos mėsos. 8/10

A HORRIBLE WAY TO DIE

2011-09-10T14:21:00.000-07:00

Naujas darbas režisieriaus, sukūrusio mano išliaupsintą trenktą šedevrą Home Sick. Pasak imdb, kaip suprantu, tai nuo tada ilgametražio kito jis ir nebuvo pastatęs, tad Siaubingas būdas mirti, gaunasi kaip ir sekantis didelis žingsnis.

Kadangi Home Sick žiauriai patiko tai iš šito natūraliai tikėjaus taip pat daug. Gal dėl to šiek tiek nusivyliau šiuo gana ramiu ir šį kart - rimtu filmu. Turbūt nereiktų lyginti su Home Sick, bet laukiau kažkokio prikolo vėl, o čia gi toks net gana tamsus ir meniškesnis daiktas.

Neturiu labai daug ką pasakyt, gana zanūdnas, bet šiaip geras filmas. Ramus, tamsokas, priminė Henry truputi. Baisiai erzino kameros darbas, ji visalaik dreba, juda, nefokusuoja. Suprantu, kad taip tyčia padaryta, bet norėjosi, kad nors minutei ją pastatytų ramiai. Nors idomu tas, kad rodo veidus close-up'ais ir tik po to pastebi detales, tokias, kaip, kad veikėjo laikomas peilis ar panašiai, kai jis pasikaso kaktą.

Anyway, nors ir pilkokas, bet vistiek idomus, originalus darbas, linkiu kurėjams nesiliauti eksperimentavus ir tikrai su malonumu žiūrėsiu dar vieną ir dar vieną jų filmą. Svarbiausia, idomus portretas žudiko, kaip normalaus žmogaus, turinčio rimtų psichologinių problemų, o ne kaip beveidžio galiūno, soundtrekas taip pat geras, stato nejaukią atmosferą. Bendrai - viskas geriau nei vidutiniškai, bet šiaip dar reiktų pasistengti. O mano žmona sakė, kad jai labai patiko, tad gal čia tik man jis zanūdnas pasirodė? Tai reiškia kaip visada rekomenduosiu savo nuomonę susidaryt.
Man - 6/10, su simpatija.

AMERICAN GRINDHOUSE

2011-09-10T10:22:00.000-07:00

Dokumentinis filmas apie Amerikietiškąją grindhouse/exploitation kino kultūrą. Labai maloniai žiūrisi, greit prabėgo, pakalbinama tikrai svarbių žmonių, parodoma gardžių kasnelių iš visos išdykusio kino istorijos. Rekomenduotinas edukacinis seansas. Treileris čia.

Kiek kitokio posto proga norėčiau parekomenduoti keletą sužiūrėtų filmukų, kurie neįtilpo į kiras horror rėmus, tačiau yra verti dėmesio.
Pamatykite:

Repeaters - idomi fantastinė drama/trileris apie kelis narkomanus, kurie įmetami į tos pačios dienos kilpą.

Time Travelers Wife - graži, romantinė sci-fi dramytė apie vyruką, ne savo noru šokinėjantį per linijinio laiko juostą.

Ir aišku Hesher, tamsi drama apie metalistą su labai daug gero juodo humoro. Šitas tai aukso vertės ir 10/10, jaučiu, kad dar žiūrėsiu.
Tokios šiandienos rekomendacijos ir pastebėjimai. Jungiuosi siaubiaką ;)

THE SILENT CITY

2011-09-10T10:12:00.000-07:00

Trumpametražis kruvinas post-apokaliptinis filmukas The Silent City, su Cillian Murphy. Man asmeniškai nepatiko, atrodo toks betikslis, koks nors Parasol Island Dead - šimtąkart geriau. Bet susidarykite savo nuomonę čia ir dabar.

RED STATE

2011-09-04T04:43:00.000-07:00

Naujienos, naujienėlės, naujienaitės: dar viena skalsi šviežuma Dogmos režisieriaus siaubo filmas Red State. Rodos religija šitam bičui išties opi tema, jis ir vėl negailestingai ją doroja, tik nebe komedijos forma, o siaubiako. Tiesa, tai dar nereiškia, kad nebus juokinga. Absurdo ir taiklaus sarkazmo čia visas kibiras, prisižvengiau į valias.

Kelios scenos galėjo būt trumpesnės, bet iš esmės filmas gana nenuspėjamas ir kuo toliau įsisiautėja veiksmas - tuo smagiau. Keletas eilinių vaikigalių papuola į rankas kaimo religinių fanatikų sektai, kurie už savo įsitikinimus pasiruošę ne tik priešams galvas nukapot, bet ir savo paguldyt. Įsikišus teisėsaugai atokios koplyčios kiemas tampa karo lauku, man baisiai primenančiu Devils Rejects įvadinę sceną.

Smagu, kad personažai nukepami be atrankos ir be gailesčio. Filmo eigoje pagrindinio personažo vardas atitenka, bent keliems veikėjams. Logiška įvykių seka ima ir nupuola prie absurdiškos ir atvirkščiai, nuo ko filmas gerėja tiesiog sekundėm. Fanatikai užtektinai šlykštus, kad jų nekestume, tačiau užtektinai niekšiški, kad ir žavėtumėmės jų beprotybe.

Savo gana beprasmišku veiksmu ir išvadom filmas puikiai perteikia viso to religinio onanizmo beprasmiškumą. Piktdžiugiškas ir smagus, ne klišinis dalykas. Kažkuo labai primena dokumentinį filmą Jesus Camp... Ir gal net sakyčiau yra kiek Tarantiniškas. Idomu ar užkietėjusius krikščionis ir homofobus jis įžeis? Man tai žvengti iš religijos turbūt nenusibos kol gyvas būsiu.
8/10

ATTACK THE BLOCK

2011-09-03T22:39:00.000-07:00

Lauktas ir maloniai sulauktas, naujas Anglų filmukas Attack The Block, sci-fi/siaubo/komedija apie ateivius puolančius vieną iš pietų Londono daugiaaukščių, taip vadinamų council estate'ų, kuriuose gyvena ne patys turtingiausi ir dažnai ne pačios geriausios reputacijos žmonės.

Tokią ir turim pagrindinę šutvę veikėjų - kapišonuoti negrai, stumdantys narkotikus ir apiplėšinėjantys vienišas praeives. Nelabai simpatiška gaujelė, bet nuotykis būtent jų, taigi tebunie galvoji, ir ilgaainiui tai darosi visai linksma. Ateiviai užsipuola jų mylimą bendrabutį, o vyrukai kadangi ne iš kelmo spirti, o ir su teisėsauga nekaip sutariantys, imasi pastato ginti patys.

Ne visi juokeliai vykę, ne visas veiksmas įtikinantis, bet šiaip jau tai yra neblogas b movie. Man aišku idomiausia buvo dėl paties Londono, nes teko ten gyventi ir ta kultūrą iš arčiau pamatyti, tad nusivyliau, kad kiek mažai miesto matosi - visas veiksmas pagrinde ir vyksta tame daugiabutyje, bet čia gi ne filmo trūkumas, o mano įgeidžiai. Šiaip kaip jau sakiau, visai smagu: vaikučiai apsiginklavę kas kuo turi bėgioja ir talžo už naktį juodesnius ateivius, šviečiančiais nasrais.

Debiliukai, nusikaltėliai vaikėzai VS. iš dangaus krintančios, per flandžerį alsuojančios išperos. Nukritus pirmajam ateiviui, paaugliai jį pasigavę sako: "prastą vietą čia išsirinkai nukristi, Londoną" :) Eigoje jie čia dar ir socializuojasi su normaliais "kaimynais", parodomi niekšeliai, kaip ne tokie ir blogi, bet ar reikėjo juos kaip padugnes pristatyti iš pat pradžių? Na priimkim tai, kaip teigiamą neįprastumą. Visgi man pritrūko žmonių pastate. Per tokį sukeltą ermidelį tikrai būtų daug snukių išlindę žiūrėt kas čia po galais darosi.

Nors nedaug, bet yra kruvinų žudynių, jaučiasi nuoširdumas kažkoks viskame, o dar vaidina ir Nickas Frostas iš Shaun Of the Dead. Ne stebuklas, bet mielas ir kaip jau sakiau, maloniai sulauktas, lengvai žiūrimas, smagus filmėkas prie alaus. Gal ir ne itin gudru, tačiau smagu, to ir teisitkėjau. Gerai prieš miegą neužsigrūzint. 7/10

PONTYPOOL

2011-09-03T22:05:00.000-07:00

Vienas geriausių matytų 2008-ų horrorų, genialus, originalus, nenuspėjamas ir filosofiškas - Pontypool.
"Pontipulas" tai nedidelis apsnigtas miestelis Kanadoje, kurio keliukais, siaučiant pūgai, ankstyvą rytą į darbą skuba suirzęs, charizmatiškas radijo laidos vedėjas Grantas Mazzy. Pakeliui sustojus, į jo mašinos stiklą atsitrenkia keista moteris, tačiau nespėjus išsiaiškinti ko ji nori, ši dingsta sniego rūke.

Grantas atvyksta į darbo vietą, rūsyje įrengtą radijo stotį, pasiruošęs produktyviai pliurpti dar vieną dieną, čia jam talkina dvi žavios moteriškės. Nuo pat ankstyvo ryto ėmesi darbo, kaip įprasta, staiga jie pradeda gauti pranešimus apie tai, kad lauke vyksta kažkas labai negero ir keisto. Niekas nepatvirtinta, įvairios nuotrūpos, niekas neaišku, skamba beprotiškai. Veikėjai sužino, kad yra čia ikalinti. Jų misija bus - pranešti žmonėms kas vyksta, kas yra labai sunku, kai pats nieko deramai nesupranti.

Nors ir galima čiuopt savotiško humoro, žiūrint apima kraupoka panika, izoliacijos ir beprotybės pojutis. Nuostabu, kaip filmas sugeba sukurt siaubingą apokaliptinę nuotaiką be jokių ypatingų specialiųjų efektų, su vos pora veikėjų ir daugiausia visokiais garsais. Mum taip pat gana sunku suprasti kas vyksta, rodos kai jau imi nuspėti, siužetas vėl pasisuka netikėta linkme. Posūkiai labai drasūs ir išradingi, kažkas ko tikrai dar neteko matyti/girdėti. Dabar kai užmačiau, kad šis filmas irgi kurtas pagal knygą, darosi suprantamiau, bet jaučiu, kad reiks dar šį filmą žiūrėti, vien savo malonumui.

Nenoriu atskleist pagrindinės veiksmų ašies, nors apie tai galima būtų daugiausiai postringauti. Pasakysiu tik tiek, kad be siaubo ir mokslinės fantastikos čia užgriebiau ir gana rimtą objektą filosofinei diskusijai, kas mane labai sujaudino. Taigi Pontypool ne tik geras siaubo filmas, bet apskritai gana gilus dalykas, kuriame vaikiškas žaidimas gali sugriauti pasaulį, o tai kas atrodo baisu ir grėsminga, gali būti lengvai nugalėta. Taigi netikėtos ir grėsmingos reikšmės, mažo biudžeto šedevre Pontypool. Sužavėtas iki širdies gilumų, nerealiai rekomenduoju šitą simpatingą patirtį.
10/10

INSIDIOUS

2011-08-27T23:31:00.000-07:00

Taip pat naujas, praeitų metų, James'o Wan'o, režisieriaus pastačiusio kultinius Saw ir Dead Silence, siaubo filmas Insidious. Wan'as taip pat bus kultinė asmenybė tarp siaubo mėgėjų, nors ir teko matyti jo nelabai vykusį veiksmo filmą Death Sentence, tačiau kai šis vyrukas imasi horroro, rodos viskas tampa auksu ir Insidious dar kartą tai įrodo.

Formulė gali būt gana paprasta, užuomazga kažkur jau matyta, tam tikrus epizodus galima priskirti kaip įtakotus vieno ar kito žymaus filmo, tačiau visi šie pasvaičiojimai nebetenka prasmės prieš galutinį variantą. Insidious sutraiškė mane kaip vabaliuką, dabar mėginu atsiminti koks filmas paskutinį kart mane taip įbaugino ir turbūt reikia mastyti keletą metų atgal ir gal net atsigrežti į Azijos kūrybą. Tiesa, per Dead Silence taipogi buvo pilnos kelnės, bet čia Wan'as smarkiai save pranoko.

Paprasti siaubo filmo įrankiai, tačiau meistriškose rankose - tokie veiksmingi. Insidious yra persunktas siaubo. Aš krupčiojau, gniaužiau kumščius ir buvau pamiršęs kvėpuoti. Akys buvo labai plačios, o ausytės stačios. Link tobulybės dar kilstelėjo fantastikos elementas.
Jei kalbant apie ką čia viskas, tai labiausiai šitas filmas man priminė Poltergeist. Tačiau imant lyginti matosi, kad Poltergeist prieš šitą tampa tik Spielbergo spalvojimo knygele penkių metų vaikams. Insidious puola paprastai, bet stilingai, tamsiai, plešriai ir kraupiai iki maksimumo.

Idealaus, nors ir paprasto siaubiako pavyzdys: jis žaidžia mūsų jutimais, dėl ko ypač svarbu atmosfera, kuriai sukurti reikalingas nepriekaištingas ir apgalvotas montažas. Ar nebus tik nufilmuotos medžiagos dėliojimas į vietas svarbiausias tokio patiekalo ingredientas? Tuomet čia ar ten iššokantis snukis nebeatrodo lėkšta ir banalu.
Tikra šėtono išpera. Užmigti buvo nelengva, nakty vėjas plazdeno užuolaidas, iš balkono sklido neaiškūs girgždesiai. Sapnai taipogi po seanso kažkodėl pasitaikė tamsūs ir neramūs. Rodos aš jau nebe vaikas ir siaubo filmą nebe pirmą kart matau, o šitaip dar jie sugeba mane sujaudinti ir sužavėti.

Nenoriu leistis gilesnėn analizėn vien tam, kad nėr čia ką daug šnekėti - reik žiūrėti ir visai nenoriu pagadinti jums to malonumo.
Garantuotai baisiausia ir geriausia iš horroro ką kol kas mačiau šįmet. Gerai, kad žiūrėjau ne vienas, turbūt širdis būtų sustojus. Bet užteko ir taip. Jei šį helouviną ketinate praleisti su siaubo filmais, - šitas privalo būti jūsų saraše. Galėsit ir lemputę mažą užsidegt, kad drasiau būtų.
Nepadės.

10/10

THE WARD

2011-08-27T22:53:00.000-07:00

Naujas, siaubo kultūrai smarkiai nusipelniusio režisieriaus, Džono Carpenterio filmas The Ward. Iš tokio šulo aišku visad tikimės geriausio, tad galiu pasakyt, kad Ward ir nėra prastas, tačiau iš tiesų - nieko labai ypatingo. Labai įtemptas, nepaleidžiantis tigro ūso visą savo trukmę, bet daugiau toks trileris su paslaptimi, kurį idomu pamatyti tik kartą.

Nežinia, sutapimas ar kaip, bet jau trečio iš eilės žiūrimo filmo veiksmas vėl nukelia mane į psichūškę, prieš tai teko laimė pamatyt Grave Encounters ir nelaimė bandyt pamatyt naują pop grupės Yva vaizdo klipą Sucker Punch (deja ištvėriau tik iki vidurio). The Ward veikėja vėlgi randasi psichiatrinėje ligoninėje, kurioje kažkas, žinoma, negerai.

Toliau vienas kitas spoileris, bet jei labai to bijote, kam tada išvis skaityti recenzijas, ane?
Prasideda filmas nuo to, kad ši mergina, vardu Kristen, padega namą vienkemyje. Čia netyčia šalimais buvus policija ją sučiumpa, o kadangi jinai užuot ką nors paaiškinus tik draskosi ir spardosi - šie nutaria atiduoti ją daktarams. Kristen neatsimena kodėl taip pasielgė. Ji jaučiasi tvirta ir maištinga, įsitikinusi, kad beprotnamyje laikoma be pagrindo. Kuruodama ir kitas merginas ji nuolat stengsis pasprukti, tačiau tai pasirodo ne taip lengva. Ir ne tik dėl grotuotų langų.

Paslaptis atsiskleidžia ją bevystant, visą laiką esame surakinti erzinančioje įtampoje, ką šį kart sakau geraja prasme. The Ward yra nejaukus ir įtemptas siaubo trileris, bet kaip jau sakiau - vienkartinis. Keletą kart jis jus išgasdins, taip pat manau, kad tikrai bus daugiau-mažiau idomu, tačiau su laiku jis nugrims užmarštin kaip neypatingas, dėl to turėsiu padėti jį prie vidutiniškų. Gal tai salygoja kertelė iškeliama Carpenteriui, iš tokio master of horror visad norisi geriausio. Dar tiesa yra esminis twistas, tiem kas mėgsta tokius, bet man pavyko jį nuspėti. Bendra išvada būtų tiesiog: neblogai.
7/10

UNINHABITED

2011-08-24T12:24:00.000-07:00

Kuklus praeitų metų Australų siaubiakas apie porelę atvykstančią paatostogauti į negyvenamą salą.
Sala savaime aišku ne tokia jau ir negyvenama. Rojaus kampelis pamažu tampa pragaro kampeliu. Pora kaip visad neišneša kudašiaus, kol dar turi progą tai padaryti na ir tada jau viskas velniop. Žinot patys kaip tai atrodo.

Filmukas visai nieko, gana nejaukus, kiek erzinantis. Vis neatrenku kas labiau mane čia erzina ar tas neaiškumo ištestumas, ar veikėjai ar muzika. Negaliu tiksliai apibrėžti kas, bet kažkas nervina. Istorija gana vaikiška ir nuspėjama. Veikiau tokia kur vaikai pasakoja stovykloj nusikreipę sau į veidus žibintuvėlį.

Bet iš tikro ir kritikuot per daug nesinori. Filmas kuklus, tačiau neišsišokantis ir tas yra visai faina. Per teliką netyčia įsijungus manau labai maloniai susižiūrėtų. Tad ir labiau siaubus mėgstančiam gal ir verta sugaišti čia, jei daugiau šįvakar nesugalvojat ką pažiūrėt. Nieko puikaus, bet vienas tokių, apie kuriuos sakome OK.
6/10

STAKE LAND

2011-08-22T12:51:00.000-07:00

Dar viena naujiena ir dar vienas gan originalus miksas: postapokalipsė + vampyrai + religiniai fanatikai + veiksmo + kelio filmas. Visko čia prikimšta, gal net kiek per daug, kas išeina filmo nenaudai. Daugybė kruvinų nuotykių permaišyta įvairiausiomis nuotaikomis ir spalvomis... Siaubas, romantika, drama, kova, nuotykiai, na toks tortas savotiškas.

Nuoširdžiai mėgavausi viskuo, ko čia prifarširuota, bet jaučiu, kad butų filmui nepakenkę kiek daugiau subtilumo. Tam tikrose vietose susilaikius, o kitose paspaudus būtų išėjęs antras The Road. Kita vertus, gi toli gražu nėra taip blogai, kaip galėjo būti, tarkim prisiminkime The Book Of Eli.
Taigi Stake Land gal ir turi trukumų, bet yra veikiau žiūrėtinas, nei nežiūrėtinas.

Jis iškart užsipuola pagirtinu beširdiškumu, prieš vaiko akis brutaliai sudorojami jo tėvai ir mažas kūdikis. Vaikį pačiumpa ir išgelbsti iš niekur atsiradęs "Ponas", kuris tampa jo globėju ir išgyvenimo mokytoju. Drauge jie keliauja per zombinių vampyrų infekuotą Ameriką link šiaurės, kurioje neva esąs naujasis rojus. "Zombinių" sakau, nes vampyrai čia, labiau kaip zombiai, tik kad nužudyti juos reikia, antivampyriškais rakandais. Visgi man maloniau matyti apsiseilėjusį, pūliais virstantį, išverstakį vampyrą, nei pederastą paauglį sulaižytais plaukučiais, tad šitai pavadinsim pliusu.

"Ponas" labai teisuolis ir kietuolis. Visad nepriekaištingai susitvarkęs ūsus, pakeliui vis išgelbsti kokį nelaimėlį, kuris prisijungia prie jų kelionės. Stake Land šerdis - kelionė, tai kelio ir nuotykių filmas, su siaubo sustojimais. Smurto per akis, viskas gana idomu ir vaizdai tokie ryškūs, neblogai, tikrai maloniai žiūrisi, nors galas posilpnis.
Tačiau nors nuomonė paliko gana gera, kažkodėl vistiek manau, kad po savaitės jau neatsiminsiu kas ten tiksliai buvo.
7/10

GRAVE ENCOUNTERS

2011-08-21T04:42:00.000-07:00

Nauja pseudodokumentika, šių metų Grave Encounters, nežinau nė kaip čia teisingiau versti, gal Pamėkliškieji susidūrimai? :)
Šiaip labai geras siaubiakas, tamsus, nejaukus, slegiantis, gasdinantis ir visu tuo - smagus.

Internete daug kas lygina su Paranormal Activity, Bleiro Ragana, REC ir tas yra suprantama, nes tai kiti, taip pat šauniai pavykę pseudodokumentiniai siaubo filmai. Bet iš tiesų šis filmas pačia istorija man gal labiau priminė '99-ųjų House on the haunted hill versiją. Beprotnamio koridoriai, baugūs gaudesiai ir šiurpūs susidūrimai su vaiduokliais...

Jei kalbant apie lyginimus su kažkuo, tai nuoširdžiai turiu pasakyti, kad Grave encounters man labiausiai siejasi su pirmuoju Silent Hill žaidimu, būtent tuo epizodu, kur Haris strigęs ligoninėje. Fiziškai besikeičianti aplinka, tik blausia žibintuvėlio šviesele apšviesti tamsūs, nesibaigiantys koridoriai. Tiesa, Haris buvo vienut vienutėlis, filmo veikėjai laksto būreliu, kas jiem duoda peno panikai. Panika išprovokuoja daugiau plėšrumo, judesio.

Na, o jei apie lyginimus nešnekėti tai mano galva yra tikrai vykęs, pakankamai originalus ir prikaustantis siaubo filmas. Pseudodokumentavimo faktorius čia tinka, neerzina. Laiką praleidau puikiai, tikrai rekomenduoju kaip gerą siaubiaką pasišiurpinti. Pračekinkit vakare užsitraukę užuolaidas.
9/10

RUBBER

2011-08-11T11:03:00.000-07:00

Keletas rekomendacijų ir naujas, meniškasis Rubber / Guma. Nenoriu būt bjaurus, stengiaus mėgti ši filmą su visu jo keistumu, tačiau visgi įspūdžiai blogi. Ta pseudo-neįdėja, apie tai, kaip filmuose viskas vyksta be priežasties mano galva - šlamštas.

Kažkas filmuose neva vyksta be priežasties ir šis filmas tai duoklė tam bepriežastingumui: iš smėlio pakyla gyva padanga ir nurieda. Pakeliui sutiktus objektus ji ima sprogdinti telekinezės pagalba. Galiausiai ji pririeda ir gyvus padarus. Pradžioje tai tik triušis ar balandis, vėliau pasitaiko ir žmonių.

Tam kas vyksta žinoma ir nėra jokios priežasties, tačiau jų absurdo spektaklio pavaizdavimas kažkoks bukai dirbtinis. Nėra paties absurdo pojūčio, yra tik erzinančio ir pretenzingo šiuolaikinio meno pojūtis. Kol galiausiai iš beprasmybės parodijos imi justi tikrą, šlykščią ir prieš tavo akis vykstančią beprasmybę. Jei tai prikolas, tuomet neišbaigtas ar nepavykęs. Arba gera idėja atsidūrė nevykėlių rankose arba šūdiną įdėją bandė gelbėt zjbs kūrėjai. Linkęs esu prie pirmojo.

Kad ir koks tai būtų "prikolas", vien dėl to, kad nesamonė, išvadas darau iš to, kad man buvo tiesiog neidomu. Ok, padanga rieda ir sprogdina galvas, pirmas dešim minučiu imi tikėtis įvairių keistenybių, tačiau deja čia tik tiek ir tėra. Poroj vietų nusižvengiau aišku, tačiau net ir labai neilga trukmė filmo, sugebėjo prailgt. Labiausiai pyktį kelia tai, kad iš savo absurdo jie mėgino perteikt kažkokią "koncepciją"... "No reason". Mano šikna tai no reason. O šita padanga tai man primena kokybišką šitkorą. Visi turėtų suprasti kaip blogai tai yra.

Galiausiai gera pastaba vieno recenzento iš imdb:
"...gerai, gal ateivis iš ET ir yra rudas be priežasties, tačiau kam sakyti, kad Texas Chain Saw Massacre nieks neina į tualetą, jeigu filmas blet net ir prasideda nuo to, kaip autobusiukas sustoja, nes invalidui Franklinui reikia nusimyžti!! Prieš pezėdami apie filmus, galėjote nors pasivarginti juos pažiūrėti!"

Žodžiu pretenzingas šmc šūdas apie padangą, kuris nori būti trenktas taip pat, kaip Fredas Durstas nori būti juodas. Not recommended. 3/10

PERFUME: The Story of a Murderer

2011-07-31T02:08:00.000-07:00

Daug teko girdėt apie šitą filmą, savo laiku daug šnekų ir liaupsų susilaukė jis, o aš tų liaupsinamų filmų kažkaip privengiu. Dabar radau humanoj dvd už 1lt 50ct, tai jau teko griebt ir susipažint pagaliau. Nors buvau skeptiškas, bet negaliu ramiai praeit pro tokius dalykus.
Pasižiūrėjau jau prieš dvi savaites, bet laiko trumpai aprašyti randu tik dabar, va iki ko DAsigyvenau.

Kvepalai yra idomus filmas, tai pasakojimas apie bičiuką, kurio gyvenimas nelabai nusisekė, bet nusisekė su nosim. Jo uoslė - tikras talentas, toks, kokio neturi niekas kitas. Nuo pat mažumės jį persekioja kvapai, tad jis nutaria jiems ir paskirt savo gyvenimą. Man patiko kaip pavaizduotas pats kvapų sklidimas, kamera su kvapais bėgiojanti nuo daikto prie daikto - gražu. Šitaip rodos visas filmas persunktas įvairiausių kvapų, kas ir daro jį išskirtiniu.

Toliau bus šiek tiek spoilerių, tas iš anksto atsiprašau, deja šitoj recenzijoj kažkodėl noriu papasaoti kas ten vyksta.
Pirmąją merginą jis nužudo netyčia, tik tirdamas jos kvapą. Visgi per daug dėl to nesigaili ir nutaria, kad tie mirties kvapai visai idomus. Savotiškai įsimylėjęs moteris jis imasi kurti makabrišką ir tobulą kvepalą, užsibrėžęs sau tikslą, pagauti daikto kvapą amžiams.

Tačiau visų liaupsų, kurių filmas susilaukė manau jis nėra vertas. Nors žiūrint - idomu, tačiau niekaip negalėjau atsikratyt kažkokio pederastiško jausmo. Visiškai nužudė finalas, kuomet keliolikos mergų prakaito pagrindu sukurtas narkotikas paverčia visą pilną miesto aikštę nevaldomos orgijos vieta. Meldžiausi, kad tai būtu metafora, bet regis kūrėjai norėjo iš tiesų mus tuo įtikinti. Romantikai. Daug slow motiono ir ambiento tam buvo panaudota, bet man vistiek sugadino visą reikalą. Kulminacija gal ir kulminaciškai atrodo, tačiau šį kart aš būsiu bjaurus, man ji pasirodė absurdiška.

Bendrai - neblogas filmas, idomiai žiūrisi, su kažkuo kitu gal ir nesumaišysi. Nėra jis labai horroras kažkoks, tiesiog tokia pasaka-drama su žudynėmis, kaip pagrindine ašimi. Toli gražu ne geriausias filmas ever kaip teko girdėti sakant, bet aš gi ir knygos akyse nematęs, tai ką aš suprantu, ane?
Tad palieku patiem sprest, kas nematę, gal ir verta gaišt laiką. Vis dėl to lito penkiasdešimt - vertas.

6/10

THE SHRINE

2011-07-05T12:44:00.000-07:00

Šio režisieriaus, Jon Knautz, dar lyg ir nieko neteko matyti, tad pirmoji pažintis labai maloni: galingas, naujas siaubiakas, 2010-ų The Shrine. Daug kalbėti neketinu. Su logika besipjaunantis veiksmas, tačiau idealiai sukaltas ir kvapą atimantis siaubas, pagal geriausias tradicijas. Kraupus, tamsus, paslaptingas ir piktas, tobulas death metal pragaras, pamaloninsiantis visus tikro horroro mėgėjus.

Burbėti galima būtų tik ant personažų nelogiškumo, bet retas siaubo filmas geba tai apeiti. O jei kiti dalykai sukurti gerai - šitas trūkumėlis greit atsiperka, o jei štai kaip čia, tai ir su kaupu. Galingai tvoja Shrine ir nežinomybės baime ir staigiais iššokimais ir kylančia įtampa ir kruvina agresija. Gal aš senai nemačiau gero horroro ir tesu labai pasiilgęs, kad taip įsimylėjau iškart, bet man čia pasivaikščiojimas tobulybės briaunom.

Keli puskvailiai amerikonai atvyksta į Lenkijos kaimelį medžiot medžiagos straipsniui apie dingusį žmogų. Čionais jie užtinka paslaptingą, sustingusio rūko debesį. Rūkas baugina, tačiau ir traukia. Kaip klasikiniams mulkiams, jiems aiškiai pasakoma eiti lauk, tačiau šie žinoma neklauso. Kiek juokinga man, kad amerikonai taip isivaizduoja rytų europą, tačiau mažumėlę ir didžiuojuosi ir kaifuoju įsivaizduodamas kaip jie dreba nuo mūsų pasaulio krašto vizijos. Lenkų kaimo pikta, laisvai galėtų būti ir Lietuvių. Išduoti nieko neketinu, jei mėgstat paprastą ir gerą horrorą, čia jau pasikliaukit manim.

Prikibti aišku galima rast prie ko, bet man The Shrine pasirodė labai šviežias ir išties baisus.
Tokį vakarą kaip šis, kai už lango niūru ir pliaupia lietus, tai pats tinkamiausias seansas. Išreikšiu simpatijas 10/10 ir \m/

THE WOMAN

2011-07-05T12:25:00.000-07:00

Režisierius McKee pastatęs May drauge su Ketchumu, kūrusiu Girl Next Door ir Offspring šiemet išperdė naują keistenybę, kuri, prisiekiu, ir ir atrodo kaip šių trijų filmų mišinys. Laukinis ir murzinas kaip Offspring, skausmingas ir žiaurus kaip Girl Next Door ir juokingas bei keistas, kaip nepamirštamasis May.

Originalumu negalintis pasiskūst tvarinys, kurio nelabai ir sugalvoju su kuo palyginti, apart šių trijų jau paminėtų filmų. Puola savo itin keista atmosfera, kuri priverčia pasiklysti jausmuose. Žiūri The Woman ir nesupranti ar tau juokinga ar nemalonu ar kas čia išvis ir kodėl darosi. Geras absurdo užtaisas kreivo kino mėgėjams. Visgi nueinu į imdb ir sužinau, kad tai - Offspringo tesinys. Įtariau. Tebūnie.

Itin savitą prieskonį priduoda čia lyg ir neadekvatus švelnaus indie rock ir panašios muzikos garso takelis. Jo netinkamumas čia be galo tinka, jei suprantat ką noriu pasakyti. Moteris yra gana idiotiškas, pakankamai beprasmiškas ir šiek tiek šokiruojantis filmas, tačiau galvą nulenkiu vien dėl originalumo ir tos keistos, unikalios nuotaikos. Nenormalus seansas, bet rekomenduotinas, jei norisi kažko labai kitokio nei rodo per teliką. 7/10

SOURCE CODE

2011-06-27T10:02:00.000-07:00

Ok, pradžiai šiek tiek offtopiko: ačiū visiems komentuojantiems ir rekomenduojantiems filmus. Viską skaitau, gaunu į emailą, rekomendacijas rašausi į sarašą, kuris jau visai netrumpas ir visų jų eilė ankščiau ar vėliau ateis. Šiuo metu visai nerandu laiko filmui pasižiūrėti, o juo labiau plačiai aprašyti, tačiau tikrai neketinu liautis vesti šitą blogą ar domėtis aršiuoju kinu, kaip, kad čia kažkas būgštavo komentaruose :)

Daug visko asmeniniame gyvenime, - vestuvė ant nosies, naujas darbas pilnu etatu suėda visą laiką ir jėgas, tačiau tai laikina. Iš patirties žinau, kad viskas stabilizuojasi, grįžta pomėgių bangos ir uraganai, tad nors retai dabar ką pažiūrėt pavyksta, visvien vieną dieną tam atsiras daugiau laiko, net neabejoju. Kad ir susirgus, kai biueletenis leidžia kalt po šešis filmus į dieną che che.

Pastaruoju metu teko pasižiūrėt veiksmo nesamonę su Nikolu Keidžu Drive Angry ir naują Shaun of the dead kūrėjų komediją Paul, apie ateivį. Paul labiau patiko, nieko filmukai ir nors iš dalies tiktu juos čia aprašyt, bet pagalvojau gal jie per daug lengvi. Vakar išpuolė proga pamatyti naują Moon režisieriaus darbą - Source code, tad trumpai apie jį.

Moon paliko didelį įspūdį, tad Source code'ui automatiškai taikomi dideli lūkesčiai. Nežinau kaip jum, bet su džiaugsmu galiu konstatuoti, kad manieji pateisinti. Režisierius Duncan Jones atrodo labai talentingas statytojas, nors tai berods dar tik trečias jo filmas. Gal ir anksti šnekėti apie jo taisykles ir stilių, bet paėmus abu filmus matyti, kad jie abu liūdni, jausmingi ir kiek gasdinantys. Ne kokiais nors baubais, bet veikiau skausmingu ilgesiu ar kraupiom, košmariškom idėjom.

Čia jau juntamas kiek didesnis biudžetas, įvedama daug daugiau veiksmo ir dinamikos. Galbūt filmas tinkamesnis ir platesnei publikai, kiek net palygintinas su Butterfly effect sakyčiau, bet nėra kažkoks kičiškas ar perlenkęs lazdą, kaip, kad vietomis buvo su tuo pačiu, nors ir idomiu, Drugelio efektu. Pagrindinį vaidmenį atlieka Jake Gyllenhaal, - nepamirštamas Donnie Darko veidas, man jis patinka, čia žiūrisi gerai ir stengiasi nuoširdžiai.

Source code tai mokslinė fantastika, kupina spalvingo veiksmo ir jaudinančios dramos. Malonumas, prabėgantis staigiai tarsi trumpa mylimo serialo serija ir nors visada atsirastų prie ko kibti, vakarą su juo praleidau taip maloniai, kad nė neketinu to daryti. Ne per daug pretenzingas, tačiau labai gerai nulipdytas filmas ir pramogai ir šiek tiek pamastymui tinkantis. Penkiom galvom aukščiau už tarkim tą patį išliaupsintą Inception, kuris mano akimis - vos vos vidutiniškas.

Nors jis kupinas emocijų ir net šiek tiek romantikos, bendrai susidaro gan tamsus ir liūdnas vaizdinys. Idėjos baugokos, leidžiantis į gilesnius pasvarstymus gali pasirodyti tikrai košmariškos, bet veikėjų elgesys kažkaip sudelioja viską į vietas ir atneša vidinės ramybės vėją. Gražu. O taip pat filmas labai gaivalingas tiesiog savo vaizdu. Subalansuota tamsa, kvapą gniaužiantys Washingtono statiniai ir peizažai, į nežinomybę lekiantys traukinys... beveik tobula. Labai gerai, rekomenduoju ir lauksime daugiau. 9/10

BATTLE: LOS ANGELES

2011-05-30T07:55:00.000-07:00

Ok, nevaizduosiu čia pilnavertės recenzijos, nes tam, kad parašyti normalią recenziją, reikia būti mačius visą filmą bent kartą. Mušis už Los Andželą yra toks šūdų puodas, kad bandžiau prisiverst jį peržiūrėti per du kartus, ir sąžiningai tą pavyko padaryti tik iki vidurio. Nuo vidurio suvokiau, kad mano gyvenimo laikas per brangus, kad šitaip jį švaistyti (Kaip angry video game nerd'as sako, smagiau/prasmingiau gal būtų žaisti su šuns išmatom) ir teko pasinaudoti fast forward mygtuku.

Taigi bent trumpai galiu iškoneveikti. Manau čia blogiau už Skyline.
Dar vienas didelis biudžetas atiduotas nevispročiam mažvaikiam į rankas. Battle: LA tai fantastinio veiksmo filmo ir karinės dramos mišinys. Kūrėjai visiškai nesupranta ką daro: ar čia filmas apie karą ar apie ateivius, po galais? Panaudota turbūt kiekviena įmanoma veiksmo/dramos klišė, tačiau nė viena neatrodė neidiotiškai. Prašauta visur kur tik buvo imanoma ir keli garsūs aktoriai reikalo negelbėja. Šlykšti muzika niekad neužsičiaupia. Visa (niekam nerūpinti) drama ne vietoj ir netinkamai padaryta. Filmas ryškiausia to žodžio prasme erzina iki kaulų smegenų.

Kaip jie gali patiekti visą tai rimtai? Aš galiu padėti, - aš veterinarė! Tragiškas susimovimas. Ateiviai apgailėtini. Kareiviai apgailėtini. Siužetas apgailėtinas. Net jei žiūrėti vien dėl efektų, nieko gero čia nerasite. Sakyčiau galima būtų šitą filmą įvertinti so-bad-it's-good kategorijoje, bet esu per daug supykditas ir nuvargęs, kad stengčiaus išryškinti teigiamus jo bruožus. Nešvaistykite laiko ir nervų. Šita kova už žmonijos išlikimą tikrai nėra nei smagi, nei idomi, nei nors kiek svarbi. Daug mieliau pažiūrėčiau filmo versiją, kur po pirmų penkių minučių visi šitie šlykštūs Los Andželo žmogystos nušluojami nuo žemės paviršiaus atominio sprogimo. Po tokių filmų, galvoju, kad nebūtų taip jau ir blogai jei taip ir nutiktu.

PRIEST 3D

2011-05-14T02:44:00.000-07:00

Trečiasis filmas iš mūsų vakarykščio, penktadienio tryliktosios, maratono, apie kurį parašiau čia, tai naujas, taip pat šių metų, Legion režisieriaus filmas - Kunigas. Savaime norisi lyginti jį su Legionu, kurio atžvilgiu beje turėjau gana nepopuliarią nuomonę - jis man visai patiko. Pirma filmo pusė buvo labai vykusi, antra - visiška nelaimė. Užuot paėmęs tai, kas Legione buvo gerai ir vystęs toliau, režisierius veikiau paėmė viską, kas ten buvo blogai ir iš to išpėrė naują, daug didesnio biudžeto kiaušą.

Draugės sakė, kad joms patiko ir tai veikiausiai mano nuovargis ir noras miegoti kaltas, galbūt yra tame tiesos, tačiau dabar vis mėginu sugalvoti ką nors gero apie šitą filmą ir negebu surast nė vieno teigiamo žodžio, tad atleiskite man, bet turiu išsakyti savo įspūdžius. Priest tai beryšė, erzinanti, beskonė vėmalų krūva. Idant abstrakčiai nesimėtyti šūdais, gal pamėginsiu išryškinti, kas čia negerai.

O negerai, mano galva, daugmaž viskas ir sakau tai, kaip žmogus, mėgstantis nesamoningus filmus. Aktorių pasirinkimas tiesiog liūdnas, tiek pagrindinis veikėjas tiek pagrindinis blogiukas vizualiai atrodo apgailėtinai. Yra personažų, kurie apskritai neturi prasmės arba painiojasi su kitais. Scenarijus padrikas, rodos parašytas labai atmestinai ir labai sunku pajusti nors kiek simpatijos istorijai, ko rezultate man išvis nebesvarbu kas vyksta ir tiesiog laukiu kol šitas skaumas šiknoje pasibaigs.
Beskonybė tiesiog pykina, visos surinktos klišės perdarytos ir patiektos nevykusiai, erzinančiai arba idiotiškai. Nepaisant to, jomis užlopomos ir veiksmo skylės, niekaip negaliu atsikratyti nuojautos, kad kūrėjai procese ne kartą pasakė "Ai... bus gerai".

Atrodo, kad viskas padaryta paskubomis ir gal patikėčiau, kad su meile, tačiau be jokio skonio ir veikiau kaip kamšalas užkišt nelabai daug sci-fi/action/horror/whatever mačiusiai publikai. Postapokaliptinis pasaulis sukergtas su laukiniais vakarais ir religinėm-politinėm nesamonėm, iš ekrano puldinėja šlykštūs, nuplikę kompiuteriniai gyviai, turintys vaizduoti vampyrus. Vienintelis dalykas, kuris galėtų gelbėti niekam neįdomią istoriją, tai veiksmo scenos, tačiau ir jos tokios nuobodžios ir padrikos, kad vargu ar patenkins veiksmo kino mėgėjus. Tiesa - tai pirmasis mano gyvenime filmas, žiūrėtas trimatėje erdvėje, tai jau vien dėl to buvo šiek tiek idomu, bet perdėm didelio įspūdžio taip pat nepadarė. Gražiausiai atrodė nereikšmingos detalės, žarijos ar lietaus lašai.

Tarkime tikrai buvau jau pavargęs nuo įspūdžių, visgi trys filmai vėlyvą vakarą kine iš eilės - ne juokas, tad gal ir esu per griežtas. Niekada nepasitikėkite jokiais sumautais kritikais, visada stenkitės susidaryti savo nuomonę apie filmą. Tačiau negaliu meluoti, man asmeniškai Priest 3D - totalus mėšlas. Erzinantis, neskoningas, kaprizingas, nenusisekęs šūdas. Pliusiukas už tris matavimus, pliusiukas už kelias pakenčiamas veiksmo scenas, bet iš esmės - išmatų kibiras. Gal girtas kada netyčia užmatysiu antrą kart - pakeisiu savo nuomonę, tačiau blaiviam protui tai tikra kankynė.

2/10

O vat pačiam vakarui ir renginiui priklauso didelis liaupsas. Nepaisant to, kam patiko, kam ne, filmai parinkti idomiai ir neblogai, taip pat ir jų seka. Galėtų dažniau surengti į panašų kiną orientuotų akcijų didžiajame ekrane.
Didelis ačiū draugėm, kurios šį svarbų vakarą išsitempė iš namų. Ir lijant lietui tikrai buvo baugoka grįžti namo per tamsų, vėjuotą, naktinį Vilnių. Mano laiptinė apšnerkšta, viršutiniuose aukštuose, kur aš gyvenu, nedegė šviesos, o ant sienų žaidė niūrus vėjo blaškomų beržų šešėliai.

THE RITE

2011-05-14T01:35:00.000-07:00

Vakar buvo penktadienis 13 ir mums, siaubo mėgėjams, tai - ypatinga diena. Ta proga draugės mane nusivedė (ačiū!) į kino teatrą, kur buvo rodomi trys siaubo, ar bent jau netoli siaubo žanro telpantys filmai, už mažesnę kainą. Kino teatre nebuvau jau senokai, o ir šiaip renginys labai vykęs, smarkiai jį užskaitau ir ateityje kartočiau, organizatoriai malačiai.

Buvo rodomas mano jau seniau matytas Daybreakers, Lietuvių išverstas kaip Aušros kariai, naujas satanovas Egzorcisto "spin-offas" The Rite, Lietuvių išverstas kaip tiesiog Egzorcizmas ir naujas, brangesnis Legion režisieriaus darbas - Priest, trimatėje erdvėje, apie kurį bus atskiras postas. Kadangi Daybrekaers jau buvo matytas, tai idomu buvo pasižiūrėti, kaip jis žiūrisi antrąkart, dideliame ekrane, o buvo tikrai neblogai. Po pirmojo karto filmas paliko gan vidutinišką įspūdį, o po antrojo gal net pasitaisė, kas liudija jį iš tiesų turint vertės ir tai, kad iš esmės jis yra neblogas vampyrinis veiksmo filmas, nors vietom ir pokvailis. Po to, penkiolikos minučių pertrauka ir pradedam išvarinėti velnią.

Apeigos, šiemetinis 1408 režisieriaus darbas, su Oskaro laureatu - Antoniu Hopkinsu. Aišku Hopkinsas automatinis filmo koziris, tad ir jo veidas puikuojasi per visą, mano galva gana neskoningą ir šiaip negražų, plakatą. Reikia pripažinti, kad jei Hopkinso vietoje būtų buvęs kitas aktorius, veikiausiai nebūtų taip gerai, kaip buvo. Jau nekalbant apie tai, kad vidurinysis filmas man patiko labiausiai iš viso vakaro, bet tai ko gero vienas geriausių 1973-iųjų Egzorcisto vaikų. Nuo to laiko kai pasirodė legendinis The Exorcist, matėme labai daug kopijų, bandymų padaryti panašiai, prilygti ar perspjauti, bet visi jie daugiau mažiau buvo pusėtini, ar bent jau man neteko matyti nė vieno, kuris įveiktų klasiką. Gal tai dėl to, kad tą gi žiūrėjau mažiukas ir tuomet iš baimės šūdai tyško ant lubų, o gal tai dėl to, kad šį žiūrėjau dideliame ekrane, bet drįstu teigti, kad The Rite, turbūt smarkiausias mano matytas filmas šia tema, po 73-ųjų išvarinėjimo.

Nepriklausomai nuo to, tikite dievu ar ne, esame užauginti krikščioniškoje visuomenėje (nepradedant kabinėtis prie termino atspindžio realybėje) ir visiem sterblėje pasidaro baugu kai kalba palinksta link demonų. Net jei tai būtų bet kokia kita religija, velniai - visada baugino žmoniją, įvarinėjo visokius prietarus ir vertė kurti didžiausius mitus. Todėl bet kokia gerai sukurta siaubo istorija šia tema, visuomet turi galios.
Apie "rėmimasį tikrais faktais", net nepradėsiu, man tik smalsu, kaip į šiuos filmus žiūri užkietėję krikščionys? Ar jie į siaubo filmus nevaikšto? Sakoma, kad originalų Egzorcista persekiojo visokios negandos, būtinai pasieškosiu krikščioniškos publikos atsiliepimų ir apie šį. Mane asmeniškai geras demonų siaubas - visuomet gasdina iki pat kaulų. Gal giliai viduje, aš slapčia esu uolus katalikas, ar atvirkščiai užkietėjęs black metal estetas?

Iki vidurio The Rite rutuliojasi daugiau kaip tamsi drama, kažkiek vedžiodama už nosies ir skeptikams net leisdama sudvejoti velnio tikrumu. Kuomet jaunas, religiją studijuojantis, be-penkių-minučių-kunigas Maiklas Kovakas yra pasiunčiamas į Romą mokytis egzorcizmo meno, nuolat iškeliamas mokslo ir religijos konfliktas. Ramybės jam neduoda dvejonės, neapsisprendimas, pašaukimo trūkumas. Rodos jis norėtų mesti visą tai, tačiau kažkokios jėgos jį vis laiko prie "reikalo". Teologinio gyvenimo vingiai atveda jį pas Hopkinso personažą, patyrusį, užkietėjusį seną kunigą Luką, kuriam velnio išvarymas - kasdienybė.

Nors senis kartais ir gali pasirodyti gana ciniškai, tarkime egzorcizmo seanso metu, atsiliepdamas į telefono skambutį, tačiau jis labai geras žmogus, tiesiog norintis padėti kitiems ir jį patį kamuoja tokio tamsaus gyvenimo būdo pasėkmės. Pašnekesiai su velniu sausai nepraeina, tėvas Lukas pats priverstas abejoti, sielvartauti ir giliai viską išgyventi, o galiausiai tai prie gero neveda. Jiedu imasi reguliarių velnio išrūkimo seansų iš vietinės nėščios Italės, kuri, būdama ryškiu aukos-gasdintojos personažu, tampa ir tramplynu įsibėgėti istorijai.

Maždaug nuo vidurio, iš tamsios dramos jau neriame į horroro juodumas ir čia teks ne kartą pašokti kėdėje, griaužtis nagus kenčiant įtampą ir dėtis į pasamonę kraupius metaforinius vaizdinius, kurių vienas - raudonakis mulas: man asmeniškai kiečiausias dalykas šitam filme, kurį matyt pats dar susapnuosiu. (Čia turiu prisiminti vieną mėgstamiausių Agoraphobic Nosebleed gabalų Mule.) Kas link siaubo, tai šiurpus filmas varo tikrai kokybiškai, visomis prasmėmis. Teko porą kart kruptelti, o buvo ir taip pašokdinusių epizodų, kad nuoširdžiai sakau - pasišiaušė mėsos.

Pabaiga man pasirodė kiek antiklimaksiška, rodos trūko kažkokių logiškai besiperšančių išvadų, bet tas palieka savotišką neramumo įspūdį... Juk sako, blogis nepasitraukia, jis apgavikas ir tik nori, kad tu tikėtum, jog jo nebėra. Iš esmės nieko labai naujo, viskas jau kažkur matyta, bet sąžiningai vertinant - vykęs siaubo filmas, kurį negėda rekomenduoti. Ne tik ištemptas Hopkinso, bet apskritai gerai suklijuotas, gasdinantis, tamsus, įtraukiantis ir pakankamai slegiantis. Kažin ar velniai nebijo veistis, pačioje dievo bamboje - Romoje, kuri čia prigrūsta kačių ir taip įsimenančiai tamsiai nutapyta? Belieka nukelti kepurę prieš The Rite, kaip vieną stipresnių filmų apie egzorcizmus ir galbūt vieną geresnių šiemetinių didelio biudžeto siaubiakų.

8/10

MURDER PARTY

2011-05-10T11:24:00.000-07:00

Smagus 2007-ų absurdėlis iš Amerikos, tikrai originali, kruvina siaubo komedija, nelabai net sugalvoju su kuo ir palyginti, gal su kokiu Botched ar Home Sick? Toks filmas, kuriame daugmaž viskas nutinka "iš lempos". Tai nėra palaida beprotystė, kaip tarkime kokiam tromos filme, čia ji, palyginus, gana subtili, tačiau nors ir įžvelgiama tam tikra loginė įvykių seka, vargu ar visa tai galėtų iš tiesų nutikti... (!?)

Taigi lengvas beprotystės prieskonis leidžia išjungt smegenis ir pasijuokti, o be visų kvailysčių sukuriama intriga ir įtampa, žodžiu viskas labai gerai čia. Vienas tų, dėl patiriamo malonumo, greitai prabėgančių seansų, o ir šiaip trukmė vos virš valandos, kas manau yra labai gerai ir tinkama.

Helouvinas. Nelabai įspūdingą gyvenimą gyvenantis vienišius (gal ir kiek atsilikęs) randa pakvietimą į "Žmogžudystės vakarėlį". Vakarą praleist jis suplanavęs su keliais b-klasės siaubo filmais, bet kad jau katinas užėmė fotelį ir nesiruošia trauktis, bičiukas nutaria išbandyti laimę ir galbūt susirasti naujų draugų paslaptingam helouvino vakarėlyje. Tenai nuvykęs jis randa kruvikę puspročių menininkų, vilkinčių helouvino kostiumais, kurie ir linksmins mus visą filmą.

Geros kvailystės, žavingi ir įsimenantys personažai ir tas nuostabus jausmas, kai filmas nustebina tokiais absurdais, kuomet tikrai nežinai ko laukti iš ateinančių penkių minučių. Dėl to taip įdomu ir linksma. Lengvas, trenktas, bet labai šaunus dalykas. Dar kartą dėkui už rekomendacijas, jūs praskaidrinate mano apgailėtiną kino kritiko gyvenimą.
9/10

TUCKER & DALE VS EVIL

2011-05-06T11:55:00.000-07:00

Smagi praeitų metų siaubo komedija, lengvas ir geras būdas praleisti detoksikacijos vakarą.

Patiko gana originalus sumanymas: žudikas yra nesusipratimas. Grupelė klišinių amerikos studentų važiuoja pasitūsint į miškus, kur sutinka du klišinius amerikos kaimiečius, taip vadinamus"hillbillius", kurie atrodo kaip bepročiai žudikai maniakai. Vienas nesusipratimas veda prie kito ir jaunimas pradeda mirti. Tai žinoma atrodo, kaip dviejų kaimiečių darbas, nors šie nė musės nenuskriaustų.

Gal ir ne toks smagumynas, kad norėtųsi žiūrėti antrą kartą, bet vieną kartą tikrai verta ir faina. Pasijuokiau, apturėjau labai gerą laiką. Nuoširdžiai siūlau, kai norisi kažko smagaus ir lengvo.
8/10

Kas vėl nuoširdžiai mane stebina, tai Lietuviai. Cituoju obuolys.lt:
Parodijų komedijos "Pats baisiausias Deilo ir Takerio filmas"...
Čia ir baigsiu.

Treileris turi nemažai spoilerių!

IL BOSCO FUORI

2011-04-29T09:57:00.000-07:00

Pavadinau postą originaliu, Itališku pavadinimu, nes angliškai būtų The Last House in the Woods. Nu kamon, kiek jau galima :)
Ganėtinai išgręžtas pavadinimas, - gana vidutiniškas ir filmas. 2006-ų, matosi, kad darytas nuoširdžiai ir už pastangas galima tarti gerą žodį, nes jos tikrai jaučiasi, bet galutinis rezultatas nelabai koks. Pusvalandį norėjau nurėžti, nes daug scenų vertė žiovauti, buvo gana ištęstos, o kas keisčiausia - tai horroro scenos, gaudynės patamsiuose, šūkavimai ir t.t. Daug idomesnės buvo su siaubais nesietinos scenos, dialogai, romatinka ir pan.

Gal biudžeto trūkumas pakišo koją su filmu dirbusiems... Tikrai jaučiamas potencialas, norisi rast kažkokį pateisinimą, bet bendrai - nekas. Istorija - klišinė, nešvaistydamas jūsų laiko tepasakysiu du žodžius: bepročių šeimynėlė. Taip pat trukdė naktinės scenos: jei ekrane tamsu, tai jau tamsu kaip reikalas. Ničnieko nematau, erzina!

Dideli pliusai už pastangas, nemažai goro, išlietą kraują ir labai gerą, kabliuojantį garso takelį.
Minusai už tamsą, šimtąkart matytą siužetą ir ištęstas scenas.
Apibendrinant: vidutiniškai.
6/10

SKYSCRAPER

2011-04-29T05:20:00.000-07:00

Noriu aprašyti šį '96-ųjų veiksmo filmą, jau vien tam, kad atkreipti į jį jūsų dėmesį, mat man asmeniškai jis kažkokia keista prasme - be galo žavingas. Su siaubu ar fantastika jis neturi nieko bendro (nebent savo fantastišką kvailumą), tad aptarsime jį kitais mum svarbiais aspektais,t.y. išryškindami jį kaip exploitation filmą ir kaip blogą filmą. Turiu omeny gerąja prasme prastą, tiek-blogą,-kad-net-gerą, filmą.

Pirmą kartą Dangoraižį žiūrėjau dar mažiukas, gali būti, jog tai buvo kokie meteliai po jo išleidimo, tad buvau kokių dešimties ar vienuolikos. Žinot kaip naivios vaiko akys viską mato žvitriau ir spalvingiau, taigi Dangoraižis man buvo kažkokia pirmoji, unikali ir esminė patirtis. Turbūt vienas pirmųjų, gyvenime matytų filmų, kuriame buvo tiek beprasmio veiksmo, smurto, kraujo ir sekso viename. Gilesnės potekstės savyje jis tikrai neneša, tad šia prasme tai ko gero pirmasis (ar vienas pirmųjų) mano gyvenime matytų exploitation'ų.

Gal reikėtų pradėti nuo Annos Nicole Smith.
Pagrindinis vaidmuo atiteko šiai įspūdingo, hipertrofuoto seksualumo moteriškei. Norėčiau paklausti kodėl? Ar filmas ir buvo kurtas su idėja "davai pastatom filmą su Anna Nicole Smith"? Nes tik tokiu atveju būtų suprantama. Ji pati rodos buvo ir viena prodiuserių?
Aktorė ji tikrai ne kokia, o jos seksualumas daugiau bauginantis, nei traukiantis. Gal per pastaruosius penkioliką metų pasikeitė ir kultūrinė seksualumo samprata? Menu tuomet, kai man į rankas pateko ši vaizdajuostė su trumpu prierašu boevyk, nelabai žinojau ko dar be šaudimo tikėtis ir tai veikiausiai buvo pirmas filmas, kuriame mačiau tokias atviras sekso scenas. Gerai nepamenu kada iki manęs atkeliavo pirmosios pornografinės juostos, prieš tai ar po to, tačiau bet kokiu atveju, gigantiškas silikoninis Annos Nicole biustas smigo giliai į mano berniuko protą ir paliko gana neišdildomą įspūdį. Imu nerimauti, ar nebus šita didžiakrūtė baidyklė prisidėjusi prie mano skonio moterims vystimosi gana esminiame lytinio brendimo etape?

Sulyselės man niekad nepatikdavo, tačiau vakar žiūrint Skyscraper, nors ir nostalgišku žvilgsniu, Annos Nicole grožybės pasirodė smarkiai pernokusios, net mano sužadėtinei išsprūdo:
- Bet ji gi... stora. :)
Apvalios moterys - man gražu ir, nesupraskite klaidingai, nenoriu čia svaičioti apie tai, kaip moteris turėtų atrodyti. Tiesiog darau pastebėjimą apie mūsų galbūt kultūriškai besikeičiantį seksualumo supratimą. Ar savo šlovės metais ji, su savo atsikišusiu kampuotu smakru, taip pat buvo patraukli tik, salyginai, siauram ratui? Nes šiandien pirmoji reakcija į jos seksualumą sprogstantį per malunsparnio pilotės rūbus, veikiausiai būtų juokas. Na bent jau mano vakar tokia ir buvo. Tą patį galiu pasakyti ir apie kietuosius filmo vyrukus. Tarkim šis ilgaplaukis, raumeningas mauglis, kuris turbūt turėjo atrodyti labai kietašiknis, man sukėlė daugiau juoko nei pati Smith. Būtų idomu sužinoti ir merginų nuomonę (pakomentuokite). Dabar matau, kaip keletos dešimtmečių senumo mados atsikartoja, tad gal ir seksualumo samprata savotiškai grįš/grįžta? Aišku kiek ji apskritai koreguojama mados ligmenyje, atribojant ją nuo niekad nesikeičiančių esminių instinktų.

Taigi Anna Nicole Smith, jos apgailėtina vaidyba ir boluojančios krūtys, - esminis filmo akcentas. Ką besakytum, išties įspūdį paliekanti moteris. Amžiną tau atilsį.
Jei jau paminėjau vaidybą - kino technologijos prasme Dangoraižis yra nesibaigianti tragedija. Talentu vaidinti neapdovanotas, be išimties, nė vienas filmo aktorius. Veikiausiai antraplaniai vaidmenys, kaip ir pagrindinis, taip pat buvo pasirinkti daugiau dėl išvaizdos, tiesiog stereotipus atitinkantys raumeningi vyrukai. Taigi ekranas pilnas augalotų bukapročių su automatais, ką galima buvo paversti geru veiksmo filmu. Deja scenarijus taip pat absurdiškai beviltiškas iki tokio neįtikėtino lygmens, kad ties filmo viduriu esi tiesiog priverstas liautis pasipiktinęs burbėti ir privalai imti visu tuo mėgautis. Apskritai kitaip ir neimanoma žiūrėti šio filmo, kaip tik išjungti smegeninę, atsikimšti alaus ir mėgautis, mylint jį už tai, kuo ir koks jis yra. Labai norėčiau pamatyti Nostalgia Critic video recenziją...

Idiotiška istorija, niekuo nepateisinamos scenos, pasibaisėtini dialogai, tragiška vaidyba. Iš esmės viskas su šiuo filmu yra blogai ir būtent tai daro jį tokiu žavingu. Vieninteliai klijai, laikantys šitą nesamonių kokteilį ir yra jau minėtosios gėrybės, kurios mums, tokio kino mėgėjams, ir yra svarbios: papai, ginklai, kraujas ir sprogimai. Savotiškai net keista, kaip toks tuščias ir stačiai bukaprotiškas filmas gali sukelti tiek minčių, atrodo galėčiau kalbėti apie kiekvieną jo detalę ir jos reikšmę valandas. Jis veikiausiai galėtų pretenduoti į vieno blogiausių visų laikų filmo statusą, o aš negaliu juo atsižavėti ir man atrodo žiūrėsiu jį dar ne kartą. Šitoks hilarious jis yra. Ir jei norit su chebra prie alaus iš kažko pažvengti, pamirškite nežiūrimas šiuolaikines parodijų komedijas apie tris šimtus spartiečių. Čia toji tikra nelaimė, kuri yra tiek pat nepakartojamai žavinga ir verta dėmesio, kiek ir pasibaisėtina, bei apverktina. Man rodos jie net naudojo tą pačią filmuotą medžiagą daugiau nei po kartą, nors kitą vertus, gal b-klasės filmuose tai ir nėra toks jau retas reiškinys.

Nuostabiausias Skyscraper bruožas tas, kad jis statytas kaip rimtas veiksmo filmas, kūrėjai turbūt galvojo, kad stato naują Kietą riešutėlį. Jei į viską žiūrėti pro pirštus, tai tenka pripažinti, kad veiksmo jis turi neblogo. Yra įspūdingo kaskadininkų darbo, daugybė šūvių (nesvarbu, kad pro šalį, nors veikėjai ir stovi viename kambaryje, per penkis metrus viens nuo kito) ir sprogimų. Vos per pirmas penkias filmo minutes į kamerą jau tryško kraujas, ant žemės krito gilzės ir į orą lėkė automobiliai, kas man - jau geros pramogos ženklas. Bet kaip vientisas, rimtas filmas jis tėra puiki steroidais pripompuoto amerikoniškojo bukumo viršūnės demonstracija. Nežinau, kaip galima jį žiūrėti be šypsenėlės. Nu, aišku, nebent tau 10, kaip ir buvo man pirmosios peržiūros metu!

Dar prieš uždarydami šį langą užmeskite akį į raktinių scenarijaus žodžių santrauką. Tai maždaug ir nusako viską, kas Skyscraper yra ir dėl ko jį verta (arba neverta) žiūrėti. Tai tobulas veiksmo filmų idiotiškumo unikumas, bekonkurentis savo srities karalius. Kiek gerų ar blogų apibūdinimų ar sinonimų jam begalvočiau, visgi turiu jį įvertinti objektyviai, tad visko ką per gyvenimą mačiau kontekste, nuoširdžiai rašau jam 8/10.
Už tai, koks geras filmas jis yra, nesiremdamas į dažnai abstrakčią ir visiškai neapibrėžiamą gerumo savoką, kurią dažniausiai naudojame šnekėdami apie vieną ar kitą filmą.
Ar tai geras filmas?
Jokiu būdu ne...
Jis toks blogas, kad net... geras.
....Labai geras.
Jis nuostabus ir nepakartojamas!
Ir kaip dainuoja Underworld, mmm Dangoraiži, aš tave myliu. Atkreipkite dėmesį jei mokate gretinti kvailumo ir pramogos sąvokas.

NIGHT TRAIN MURDERS

2011-04-28T10:58:00.000-07:00

1975-ų metų Italų filmas, sutinkamas daugybe vardų. Tikrai daug panašumų su Last house on the left, bet regis - jokia čia paslaptis, kad tai ir yra savotiška kopija.
Pradžioje pakeri ir smarkiai užkabliuoja nuostabi įžanginė daina, tad įsibėgėji žiūrėt lengvai, bet vėliau kai kažkaip kartojasi tas Last house on the left siužetas, tai gal ir nėra labai idomu.

Dvi merginos traukiniu keliauja iš Vokietijos į Italiją, sutikti kalėdų su giminėmis. Su jomis traukinin įlipa pora maniakiškai nusiteikusių vėjavaikių chuliganų ir laisvo elgesio, bei labai prastos moralės moteriškė. Vėliau dėl nesklandumų kelyje joms tenka neplanuotai persėsti į kitą naktinį traukinį, o ten įlipa ir tie patys niekadėjai. Iš mažų jų nuodemėlių ir pasismaginimų, istorija virsta tragedija, jei matėt Last house on the left, tai jau žinosit ko maždaug laukti. Seksualinė prievarta, narkotikai, smurtas, šventvagiškai sugriaunamas šeimos gyvenimas...

Europietiškas kriminalas. Jei be galo kaifuojate nuo visų iš eilės aštunto dešimtmečio exploitationų, tai gal ir verta pasižiūrėt, tačiau apėję naktinio traukinio baisybes - labai daug neprarasite. Mano įspūdžiai vidutiniški, nors meluočiau, jei sakyčiau, kad nepatiko. Būčiau linkęs vertinti šešetuku, tačiau ta daina... :)
7/10

DOGHOUSE

2011-04-26T07:54:00.000-07:00

Sekioja mane ta Anglija: šį kart vėl anglų filmas, 2009-ųjų zombinė siaubo komedija Doghouse / Šuns buda.
Režisierius tas pats, kuris pastatė tikrai gerą, kruviną, fantastinę-siaubo komediją Evil Aliens / Pikti ateiviai, bet aną tiesą sakant rekomenduočiau labiau. Doghouse, nors ir smagus bei lengvai žiūrimas, tačiau turi daugiau trūkumėlių. Jie ne itin dideli, tačiau erzinantys.

Pradžioje vardais pristatomi veikėjai, fone skamba Tarantiniška balalaika, turbūt turinti sukurt kažkokią atitinkamą nuotaiką, tačiau mane ji nervina, nes atrodo ne vietoje. Aktoriai garsūs ir jau gerai pažįstami iš kitų angliškų filmų. Noel Clarke, po savo paskutinio "šedevro" 4.3.2.1, kurio ištvėriau vos pusę, man visai nebeatrodo mielas. Apskritai, nors pramoga ir puiki, visą filmą negaliu atsikratyti nuojautos, kad čia būta kažkokios beskonybės: regis kūrėjai mėgino apjungti keletą stiliaus klišių ir patiekalas gavosi nelabai skanus, kaip kokia žuvis su šokoladu. Kai kurie pokšteliai smarkiai nepavykę, kai kurie dialogai regis kurti čia pat vietoje, na bet tai gal jau kabinėjimasis. Kaip kvailai komedijai - tiks.

Kitas mano priekaištas - pabaiga. Dievas mato, niekad neburnoju dėl pabaigų, mane tenkina praktiškai bet kas, na bet tokios kaip ši jau tikrai nemačiau senokai. Žiūrėjau, žiūrėjau ir staiga - pabaigos titrai. Nei klimakso, nei išvadų, ničnieko. Suprantu, kartais ta nepabaiga būna intencionali, galbut ja net parodoma kažkas specifiško, bet čia viskas tiesiog sustojo viduryje kadro. Nei ačiū, nei viso gero, nevykęs juokelis, lėtėjantis kadras ir... Titrai. Išvadas pasidaryk pats. Na darau išvadą, kad tai smarkiai numuša balą!

O šito nepaisant ir nesikabinėjant, tai tikrai nuoširdžiai sąžininga zombių komedija ir tikiu, kad daryta su meile. Šį kart dar turinti ir stiprų seksistinį prieskonį, - mat zombiais virsta tik merginos, o vaikinai tampa jų aukomis, ko pasekoje susilauksime daugybės amžinojo lyčių konflikto juokelių.
Kaip kruvina ir besmegenė atrakcija - Doghouse, puikus filmas! Tereik pasiimt kelis alaus ir atsipalaiduot. Tinka ir žiūrėjimui su chebra. Daug geriau už tokią nesėkmę kaip, tarkime, Zombieland. Kas mėgstat siaubo-komedijas su zombiais, šitą manau turėtumėte išmėginti ir susidaryti savo nuomonę.
7/10

CHATROOM

2011-04-25T03:31:00.000-07:00

Vakar, žiūrėdamas šį praeitų metų filmą, šmėkščiojant pradžios titrams, atkreipiau dėmesį, kad jis - Anglų, bet režisieriaus pavardė Japoniška. Filmuotas turistų ir hipsterių pergrūstame žymiąjame Londono Camden town'e, tai kažkaip pagalvojau "ką gi, turbūt studentas imigrantas". Dabar atsidarau režisieriaus profilį imdb ir esu didžiai nustebęs: Juk tai Hideo Nakata, kurio biografijoje tokie kultiniai siaubo filmai, kaip Skambutis ar Tamsus Vanduo. Tad kaip gi čia yra? Nustebau net ne dėl keistokos geografijos, o dėl paties filmo, kuris man pasirodė gana lėkštas ir vaikiškas.

Šiaip jau teko padvejoti ar apie jį apskritai tinka čia rašyti, Pokalbių svetainė tai daugiau įtempta paauglių drama, nei siaubo filmas. Visgi galima užčiuopti šiokių tokių trilerio elementų, o dar ir Skambučio režisierius, tad ką gi...

Kas čia sakyčiau tikrai gerai, tai idėja, pavaizduoti internetinius pokalbių kambarius ar svetaines vizualiai, kaip realiai egzistuojančius. Atsidarai laptopą, prisijungi ir -pukšt-, jau sėdi Gimnazistų diskusijų kambarėlyje, priešais (veikiausiai) kitą paauglį, kažkuo panašų į tave. Nors idėja turbūt gyva dar nuo pirmųjų, vaizduotę lavinančių, stalo žaidimų, arba jei norite kalbėti apie elektroninį amžių, į didžiuosius "flopikus" tilpdavusių tekstinių kompiuterinių žaidimų, kuriuose visos erdvės, kuriamos tik tavo galvoje, elektroninio teksto ekrane pagalba, tačiau tiesmukai jos perteiktos su chat-room'ais rodos dar nemačiau. Kita vertus, įsikūnijimas į žaidimą ar kitą virtualią erdvę ekrane jau seniai - nieko naujo. Taip pat man tai pasirodė perdėm spalvingai ir, blogaja prasme, jaunatviškai pavaizduota. Gal filmas specialiai orientuotas į jaunesnę auditoriją? Kodėl tuomet jis kategorizuotas Rated R t.y. skirtas tik suaugusiems?

Kapišonuotas jaunuolis sukuria naują kambarį, "Chelsea'o paaugliai" ir susilaukia pirmųjų svečių, kurie nutaria tapti internetiniais draugais ir čia rinktis dažniau. Sakoma: nėra to blogo, kas neišeitų į internetą, vaikščiodamas po beveidžius chat-room'us laisvai gali užklysti ir į ne kokias vietas, bei dažnai užtikti iškrypėlį. Iš pažiūros nekalti paauglių pasiplepėjimai tampa pavojingu žaidimu, kurio metu silpnieji varomi į neviltį, kol sadistai mėgaujasi.
Jei ir sutiksite, kad tokia tema yra verta trilerio suaugusiesiems pastatymo, kodėl tuomet jis toks naivus, spalvingas ir vaikiškas? Lėkštos filmo scenos ir debiliški personažai erzino mane nesustodami, pažiūrėjęs daugiau nei pusę jaučiau, kad tik švaistau laiką ir norėjosi išjungti, tačiau jau buvo kažkaip gaila neužbaigti. Galas, gal kiek stipresnis, nei visi filmo viduriai, bet šiaip jau įspūdžiai labai nekokie...

Veikėjai nesimpatingi ir kažkokie gėjiški, aktoriai rodos persistengia kurdami gilią dramą, kur jos visai nėra. Siužetas gana bukas, situacijos vaizduojamos šleikščiai nerealistiškai ir tam nepadeda net tiesioginis virtualios erdvės pavaizdavimas. Galiausiai visi šie neigiami požymiai susijungia ir man, kaip žiūrovui visai neberūpi personažų likimai. Jūs man nepatinkate visi iki vieno, man nepatinka ką jūs darote, aš norėčiau, kad filmas greičiau baigtųsi ir man jau nesvarbu kaip. Tikrai negeri potyriai.
Kas gi tam Nakatai susisuko galvoje? Ar tikrai puskvailės Anglų dramytės atneša daugiau pelno už tamsius Japonų siaubo tvarinius? Klausti savęs gal ir idomu, bet kitą šio režisieriaus filmą jau imsiu į rankas atsargiai, mat tokia dėmė lengvai neišsiplauna.

Apibendrinant, gana prastas mėginimas nupaišyti interneto pavojus, nors potencialo būta neblogo. Taip pat negaliu atsikratyti to keisto gėjiško jausmo. Ar į 25-ą kadrą buvo įterpta kokia homoseksualistinė žinutė? :D
Išžiūrimas filmiūkštis, ne visiškas šūdas, bet užtektinai dvokiantis, kad būtų nesmagu, nefaina ir blogai.
4/10

HOBO WITH A SHOTGUN

2011-04-17T14:34:00.000-07:00

Jasonas Eiseneris, kuris pastatė superinį trumpametražį filmuką Treevenge, pristato šiemetinį, pilnametražį savo darbą: Hobo with a Shotgun. Jau pamatęs reklaminį filmo treilerį buvau nublokštas per visą kambarį nuo to, kokia jėga iš jo trenkė, tad filmo pasirodymo laukiau labai nekantriai ir su dideliu džiugesiu šiandien pagaliau gavau progą pamatyti Bomžą su šautuvu.

Matau, kad istorija "netikram treileriui" buvo parašyta Tarantino/Rodriguezo Grindhouse konkursui. Originalus treileris atrodė kiek kitaip, bet dėkui dievams, šis filmas visgi buvo sukurtas, nes tai tikras exploitation šedevras. Tiek konceptualiai, tiek ir vizualiai tobulas. Kvaila, uždeganti istorija, patrauklūs ir stiprūs personažai, galybė jokios sąžinės neturinčių smurto scenų ir labai gražiai technine prasme pastatytas filmas suteikia nepakartojamą pasivažinėjimą kino kalneliais.

Viską ko tikėjausi gavau: lūkesčiai pilnai pateisinti, Bomžas su šautuvu, tai pusantros valandos tobulybės, kuria negalėjau atsigerėti, filmas specialiai statytas tokiems, kaip aš. Kai kurie atsiliepimai internete teigia, jog esu nesveikas, na tai priimsiu tai, kaip komplimentą. Išties keista mėgautis liepsnosvaidžių deginamų vaikų vaizdu, šautuvu ištaškytomis genitalijomis, sumaltos rankos kaulu badomu pilvu ar eilute pakartais daktarais, bet privalau išrėkti pagiras ir šiltus jausmus, kuriuos jaučiu šiam filmui. Viskas čia yra tiesiog... awesome.

Garso takelis taip pat labai tinkamas, jis - viena priemonių, kuriomis sudaroma ta aštuoniasdešimtųjų kino nuotaika. Filmas gražiai "nuspalvotas", spalvos labai skoningai parinktos ir pateiktos, todėl seansas ir tiesiogine to žodžio prasme yra puota akims. Personažai labai stilingi, visi unikalūs ir savaip nepamirštami. Pagrindinis piktadarys Dreikas, seno pedofilo snukeliu, tamsius akinius nuolat dėvintys jo sūnūs, sulaižytais plaukais, tarsi nužengę iš Kingo Kartais jie sugrįžta, o ką jau kalbėti apie The Plague (Maras) - turbūt fantastiškiausią dalyką visam šitam reikale. Tikrai nenoriu daugiau išpliurpti ir atimti iš jūsų malonumą, bet jūs tik pasižiūrėkite į tai. Tobula.

Kūrėjai gerai žinojo ką daro ir pasidarbavo iš peties. Fantazija tikrai turtinga. Dabar su dideliais lukesčiais lauksiu kiekvieno šio režisieriaus krustelėjimo. Hobo with a shotgun iškart skirčiau prie kulto ir klasikos, nes mano širdį jis užkariavo be kompromisų. Sėsdamas žiūrėti tokio filmo, žmogus veikiausiai jau nutuokia kas čia maždaug per dalykas, nes nemanau, kad kada nors išvysime jį per Lietuvos televiziją, tad daugiau jūsų gal ir nevarginsiu, tik noriu paantrinti gerbėjams ir nuoširdžiai rekomenduoti. O kam dar nelabai aišku, tiesiog pažiūrėkite treilerį. Jei patinka tai ką matote, čiumpate visą filmą daugiau nė akimirkos nedvejoję. Teisingumas į pragarišką padugnių miestą atnešmas kulkų pavidalų, kraujas iš ekrano pilasi nevaržomai, tobulas absurdas, šventvagiškas nepriekaištingumas.
Summon the plague!
10/10

PINOCCHIO'S REVENGE

2011-04-13T02:25:00.000-07:00

Mažytis, bet stiprus '96-ų štatovskas siaubiakas iš lėlių horroro stalčiaus. Kuklus, tačiau tikrai aukštos klasės dalykas: Psichologiškai įtemptas, šiurpą keliantis, įtraukiančio siužeto pasakojimas. Būtinas pamatyti subžanro mėgėjams.

Daug šešėlių, gerai suveikiančių siaubo filmų klišių, na o tos išverstakės lėlės niekad man nebuvo perdėm malonios. Visuomet kyla įtarimas, kad jos masto kažką negero. Kaip ir tarkime koks klounas - niekad neatrodė man kažkoks juokingas personažas vaikams... Gal tiesiog ne mūsų kultūra?

Nepaisant tos nemalonios lėlės, filmas porina galingą siaubo pasaką, kuri sakyčiau yra daug dramatiškesnė ir intelektualesnė nei pvz legendinio Čakio iš Vaikų žaidimų (Childs Play). Beje, dideli komplimentai lėlės "protėviui", kuris nors ir rodosi filme tik pirmas 20min, - yra labai įtikinantis ir nepamirštamas personažas.

Medinukas-Pinokis, taip pat ilgesniam laikui strigs atmintin su savo tuščiu mįslingu žvilgsniu. Tikros blogio akys, net jei ir būsime priversti dvejoti - ar tikrai šita lėlė čia pagrindinis problemų kelėjas?
Paprastai, kraupokai ir gerai, Pinokio kerštas užtikrintas, kaip ir priklauso geram Amerikonų horrorui. 8/10

WAKE WOOD

2011-03-31T12:38:00.000-07:00

Visiškai šviežias, galima sakyti, dar karštas, Airių/Jungtinės Karalystės siaubo filmas, išėjęs vos prieš keletą dienų. Hammer horror filmuose nelabai nusimanau, tai ir fanas lyg nesu, o gal reiktų pasidomėti stipriau jų produkcija, nes šita naujiena labai gerai žiūrėjosi, galingai ir įtraukiančiai.
Kvapą gniaužianti, nejauki ir tamsi siaubo pasaka, smarkiai primenanti kultinį Styveno Kingo kūrinį Naminių gyvūnėlių kapinės (Pet Sematary). Istorija panaši, galima būtų pasakoti miške prie laužo, nukreipus sau į smakrą žibintuvėlį. Tik čia savo priduoda dar miškingos gamtos apsupto Airiško miestuko nejaukumas.
Kaip, kad blogas sapnas ataidintis iš vaikystėje sapnuotų košmarų, Wake wood yra beveik tobulas siaubiakas. Jaučiu baugiai praleistas vakaras tamsoje, prie mirgančio ekrano gali ir šiandienos sapnus įtakoti... 9/10

THE ARRIVAL

2011-03-30T14:35:00.000-07:00

Gana naivokas b-klasės 1996-ųjų sci-fi su Charliu Sheenu. Man jis visad liks Hot Shots veidas, tad pradžioje buvo kiek juokinga, tačiau vėliau susiturėjau. :)
Užsimaskavę ateiviai, sąmokslo teorija, raityti valdininkai ir mokslininkas, rizikuojantis savo gyvybe, vardan to, kad išsiaiškintų ir atskleistų tiesą, slypinčią kažkur anapus (?)
Yra smagių vietelių, yra nuobodžių, yra gerų bajeriukų, yra ir keletas lėvų. Šiaip įspūdžiai gana vidutiniški, mielas b-movie, bet visai džiaugiaus, kai pagaliau baigėsi. Daugiau televizinis variantas gal vakaro seansui. 6/10

RIKI-OH

2011-03-26T14:05:00.000-07:00

1991-ųjų Honk Kongo kovinis filmas, taip pat sutinkamas, kaip King of strength ir The story of Ricky.
Martial arts tikrai nėra mano sritis, nelabai tuose vandenyse plaukiojęs, ne smarkiai ir nusimanau, tačiau savo laiku prasukdavau vidiake berniukiškų kasečių ir ši peržiūra, šiandien, buvo tikras šviežio oro gurkšnis. Sėdau žiūrėti šio filmo, nes daug kur jis minimas, kaip vienas visų laikų kruviniausių. Na paties goriškiausio titulo šiandienos kontekste gal ir nelaimėtų, bet kotletų yra tikrai gerų, mėsos taškosi gana nevaržomai ir svarbiausia - labai linksmai. Nebepamenu jau kada bežiūrėjau gerą Martial arts, su visu nuoširdžiu, tokiems filmams būdingu, idiotiškumu ir absurdiškumu, man, Rikio Istorija, - tikras savo terpės šedevras. Nežinau ar paantrintu žanro fanai, bet aš pavadinčiau jį "sūrinio" veiksmo-kino aukso gabalu. Taip, jis kvailas, taip jis nerealistiškas, bet jis toks būti ir neturi. Stebuklingas kino pasaulis leidžia mums išgyventi tai, ko realybėj niekad nebūtų, o tokia pramoga, kiekvienam vaikėzui labai vertinga. Kadangi ne mano daržas, tai į smulkmenas per daug ir nesileisiu. Turim herojų, uždaryta privatizuotam kalėjime, kuriame jis naudoja savo super-jėgą, kovai su niekšinga, korumpuota sistema. Veiksmo per akis, kraujo per akis, idiotiškumo per akis: absoliutus gėris.
Štai jum ištrauka, bendram vaizdui susidaryti. Dubliuota Anglų kalba, tačiau mano kopija, buvo tik subtitruota, kas manau yra daug geriau.

SLITHER

2011-03-26T05:41:00.000-07:00

Nuo pat tada kai buvo išleistas šis filmas, reiškias jau penkti metai, kažkodėl delsiau jį pažiūrėti, tačiau atėjo laikas ir gi geriau vėliau nei niekada. Kartais sakome, jog pavydim kitiem, kurie dar nematė labai gero filmo, nes tas malonumas pamatyti pirmą kartą, dar laukia priešaky. Tad šiandien šis malonumas ištiko mane, 2006-ųjų Šliužas.
Iš kosmoso nukrinta kažkoks tai šūdas iš kurio pasipila nelabai malonūs dalykėliai. Įlindę į žmogaus kūną jie paverčia jį suzombėjusia marionete. Siužetas jau savotiška klasika, matytas tikrai ne kartą kultiniuose sci-fi horroruose, pavyzdžiui Night of the Creeps, The Thing (turiu omeny Carpenterio versiją, kuri dabar beje yra perstatynėjama), Rodriguezo The Faculty, Cronenbergo Shivers ar kad ir visose Body Snatchers versijose (1956, 1978, 2007).
Bet vėl gi: paprastumas visad genialus, kai yra gerai padarytas. Slither yra nepriekaištingas, įtemptas ir smagus amerikanskas b-movie ir tikrai nėra priežasties neįvertinti jo dešimtuku. Dalykas gal tik tas, kad tobulais mėgstu vadinti filmus, kuriuos smagu žiūrėti daug kartų, o šis gi labiau vienkartinis. Tačiau tas pirmasis kartas yra afigėnas ir visiems dar nemačiusiems dabar jo jau pavydžiu. 9/10

Treileris man nepatinka, nerekomenduoju jo žiūrėti nemačius filmo, bet tvarka yra tvarka.

POULTRYGEIST: Night of the Chicken Dead

2011-03-25T13:35:00.000-07:00

Troma, troma, troma, mano gyvenimo šviesa, kaip aš be tavęs tiek laiko galėjau gyventi ir ką aš be tavęs daryčiau apskritai. Pats geriausias kino vaistas mano prakaituotam ligos patale, šimtadvidešimtprocentinis iškart-kultas, 2006-ųjų Tromos gamybos Night of the chicken dead. Nebepamenu jau kada taip krykštavau iš džiaugsmo. Pankovo goro marios, boluojantys papai, išskyromis ir absurdu nė kiek nenusileidžia Terror firmer ar Citizen Toxie, gerai pažįstami Tromos chebros veidai, unikalus nepakartojamas jų stiliukas ir aukščiausia kokybė mėšlo, tokio, kokį tik jie padaryti ir moka. Šūdai, invalidai, žarnos ir chickenai zombiai.
Trūksta žodžių, absoliutus gėris. Privaloma pamatyti. O jei nemėgsti Tromos - esi debilas! 10/10

NUDE NUNS WITH BIG GUNS

2011-03-25T07:58:00.000-07:00

Paskaitantiems, dar kart dėkui už naudingas rekomendacijas. Po šaunaus šiuolaikinio exploitationo Bitch Slap, naujas, daug purvinesnis ir beširdiškesnis Run, Bitch, Run kūrėjų darbas - Nude Nuns With Big Guns (Nuogos vienuolės su dideliais ginklais). Ir vėl pavadinimas kalba už save, tad nematau laiko aušinti burnos. Šlikštybės ekrane - per akis. Prievarta, seksas, žudynės... Turbūt daugiau laiko aktorės ekrane praleidžia nuogos, nei apsirengusios. Per blogiečius, nuogybes ir šūvius siužetinę liniją vos galima įžžiūrėti, to juk ir norime įsijungdami tokį filmą ar ne? Aišku kaip diena, visvien nieks nebepadarys to exploitationo, tokio, koks jis buvo savo laiku. Šiuolaikiniais exploitationais gal labiau tiktų vadinti tokius filmus kaip Crank, na bet čia duoklė tikrai šauni ir ateityje lauksim daugiau šios chebros produktų.
Ir dar gi be galo laukiame Hobo With A Shotgun!

CALVAIRE

2011-03-24T14:24:00.000-07:00

ORDEAL

2004-ų metų, jei neklystu, - Belgų filmas. Siaubo filmas su gana ryškiu juodo humoro kaspinu. Nesveikata ir beprotystė, kelianti liguistą šypseną. Šiek tiek priminė Sheitan, šiek tiek ir The Loved Ones viena scena nužengusi tiesiai iš klasikinio Texas Chain Saw Massacre, ryškiai - duoklė, ir šiaip iš esmės galima labai labai daug panašių filmų surasti, bet tai dar visai nereiškia, kad kažkas čia negerai. Viskas čia puiku, požanrio kokybė pagirtina.
Plot outline: muzikantas grojantis gana šūdiną muzikėlę pagyvenusioms, jo trokštančioms ponioms, papuola į rankas kaimiečiams bepročiams. Kaimiečiai bepročiai - ar gi jų gali būt gana? :)
Man asmeniškai šitas filmas liks reikšmingas tuo, kad dabar susirgau roto/noro virusu ir jį bežiūrint išlindo pirmieji simptomai. Bežvygaujant kiaulėms iš ekrano, ne kartą teko spausti -pause- ir bėgti pavemti, kas manau čia yra gana adekvatu. Toks vat linksmas faktas ir prieš akis turbūt skausminga tuštinimosi naktis.
Na, o Calvaire, tikrai vertas jūsų dėmesio. Nors ir nėra perdėm išskirtinis, bet gerai padarytas, piktdžiugiškas puspročių siautulys, o tai visad gerai žiūrisi. Ir kai kitą kart jums siūlysis pagyvenusi ponia, pagalvokite geriau, gal visgi verta pasilikti su ja. 8/10

DOPPELGANGER

2011-03-22T14:48:00.000-07:00

Susimasčiau šiandien, ar tik nebūsiu aš vienintelis ir didžiausias Kiyoshi Kurosawos kurybos fanas Lietuvoje? :)
Kiekvienas jo filmas man kažkuria prasme tobulas, kas kart kai žiūriu nematytą jo filmą, man tai - įvykis. Visi jie savaip unikalūs, nors visi šitokie panašūs. Kurosawos stiliaus regis jau su niekuo nesupainiočiau. Daug jau apie jį pliurpiau ir rašiau, tad iš naujo visko nepradėsiu.
(Tik vardan, labiau svarbios pačiam, sisteminės vertės, kol kas teko laimė matyti: The Cure, Serpent's Path, Charisma, Seance, Pulse/Kairo, Bug's House, Loft/Rofuto, Sakebi/Retribution, Tokyo Sonata)
Doppelganger'is tai tavo atmaina, antrininkas, dvynys. Nelabai dar suprantu šią paranormalią figūrą, teko su ja susidurti Twin Peaks'e ir dar kažkur... Šis filmas prasideda gana baugokai, lyg kaip ir siaubiakas, tačiau vėliau perauga į gan šmaikščią ir keistą... dramą? Nežinia, manau pagal skonį galima spresti - skirti šį filmą prie fantastinių ar ne. Mat man kyla įtarimas, kad herojaus antrininkas gal realiai niekad ir neegzistavo. Nežinau, filmas niekaip to atvirai nesuponuoja ir beje, čia joks spoileris. Žodžiu išradėjas užsiknisęs dirba ties savo nauju kūriniu, jam nelabai sekasi. Tuomet į pagalbą ateina jo antrasis aš, kuris pasirengęs daryti viską, ką herojus norėtų, tačiau nedrįsta, laiko užgniaužęs.
Prakeiksmas tai ar nelaimė, klaustumėt savęs, klausia to ir filmo herojus. Tačiau man labai patiko, kaip viskas pakrypsta ko ne absurdo komedijos linkme. Atsipalaidavęs, drasus filmas ir man tikrai šaunus ir įsiminsiantis, nors vargu ar galėčiau kažkam rekomenduoti. Ypač jei nematėte labiau žinomų Kurosawos filmų, ar laikote juos nuobodžiais. Besalygiška fano meilė? Tebūnie, galima vadinti taip. O dar kiek nematytų jo filmų priešaky!
8/10

I, ZOMBIE: The Chronicles of pain

2011-03-18T10:55:00.000-07:00

Liūdnoka, rami ir gal truputi migdanti 99-ųjų, Anglų siaubo pasaka, kurios dalis filmuota Londone. Filmas gana buitinės išvaizdos, nors ir stengiasi būti rimtas ar net meniškas, mažas biudžetas šviečia iš tolo, tačiau mums tas juk tinka ir patinka. Savitas Europinis buitiškumas man be galo primena Nekromantiką ir kitus Buttgereito filmus, o ką jau kalbėt apie panašaus plauko, nepakartojamą ir nuostabų garso takelį? Vien už originalią, filmui parašytą, muziką galima duot dešimtuką. Drasiai sakau, kad ji - viena stipriausių filmo savybių. Po tuo jausmu slepiasi gana paprasta, tačiau gerai nupiešta siaubo istorija. Atlikinėdamas tyrimus užmieščio miškuose, jaunas vaikinas randa ligotą moterį, kuri jam įkanda. Išsigandęs šis pabėga ir grįžta miestan su nenumaldomu alkiu žmogienai. Jis - geras bičas, todėl eiti į gatves ir ieškoti maisto jam - didelė emocinė kančia, tačiau alkio keliamas skausmas nepernešamas. Iš savo parkių, bendram horroro kontekste, jis, sakyčiau, panašesnis į vampyrą. Jis kalba, masto, laiks nuo laiko turi kažką nudobti ir numalšinti savo alkį, tačiau jo kūnas pūna kaip zombio. Su grauduliu ir ilgesiu jis stebi save ir savo buvusio gyvenimo šipulius. Žmogėdra pabaisa labai ilgisi socializacijos, jo gyvenimas tampa paprasčiausiu egzistavimu, o pastarasis - tikra kančia. Ryškėja liūdnas klausimas: ar toks egzistavimas - dar vis gyvenimas?
Gražus, kuklus, tačiau gudrus, išskirtinai europietiškas ir truputi Buttgereitiškas siaubo filmukas. Bendrai: 8/10

Ištrauka įgarsinta Itališkai, tačiau nekreipkit į tai dėmesio. Filmas yra Anglų kalba

BITCH SLAP

2011-03-18T07:02:00.000-07:00

Dar vienas šiuolaikinis exploitation sprogimas ekrane, arba vadinkite jei norite tai duokle seniesiems exploitationams, nežinau, vistiek nepagadinsit. Tai yra be galo smagu ir galu gale koks skirtumas.
Trys mergiotės atsiduria dykumoje su tikslu rasti čia paslėptą lobį. Kamera pirmiau mus supažindina su merginų krutinėmis, o tik po to su veideliais (ar gražučiais ar nelabai, spreskite patys). Jų mašinos bagažinėje - sumuštas anglas, kurį iš ten išsitraukę, šios pradeda kankinti ir kamantinėti. Tokia tad įžanga į pusantros valandos idiotišką veiksmo fiestą, tykštančią moterišku prakaitu, krauju ir idiotiškais one-laineriais. Pagrindinis veiksmas ir vyksta tą karštą dieną dykumoje, tačiau pilnai istorija atskleidžiama per šuolius į praeitį. Didžiakrūtės merginos tampa galingais ir nepamirštamais personažais, kurių santykiai, meilė ir peštynės smėlyje tampa šimtaprocentine pramoga. Į veiksmą įsijungia ir daugiau dalyvių, kurie taip pat ne ką mažiau įspūdingi. Bitch Slap tai tyčia-kvailas, smurto ir pusnuogių pupyčių prikimštas veiksmo absurdas. Tinkamai panaudoti pigūs kompiuteriniai efektai, daug kraujo ir sprogimų, o itin svarbus prieskonis - serialų Xena ir Heraklis aktoriai! Dievaži kaip malonu tokiam b-klasės mėšle matyti Jolajų, Heraklį ir Gabrielę! Nesamonė prabėganti tarsi dvidešimt minučių, besidraskančios mergos, geras humoro jausmas, kraujas, šūviai, šlapi marškinėliai, lezbiečių actionas ir Kevinas Sorbo! Man tokiam tai nieko daugiau ir nereikia. 10/10

KOMA

2011-03-18T04:18:00.000-07:00

Įtemptas 2004-ųjų trileris iš Honk Kongo. Nesunkiai žiūrisi, sudomina, nors žemės ir nekrato - puikiai tiktų kabinančiam vakaro filmui per TV. Trilerio ašis - meilės trikampis ir organų grobimas. Viskas klampu ir persipinę, detektyvas vedžioja mus už nosies iki pat galo spėliojant kas ir kaip, kas šioje istorijoje gerietis, o kas blogietis. O gal visi iki vieno čia ne nuo debesies nužengę?
Į akis krenta jau pažįstami panelių veidai, Kar Yan Lam matyta Silk ir kultiniame Inner Senses, o Angelica Lee pažįstu iš Re-cycle ir taip pat kultinio Gin Gwai (Matyti vaiduoklius), geriau žinomo kaip tiesiog The Eye.
Pramoga išties nebloga, teko užgniaužt kvapo ir palaikyti pirštus sukryžiavus. Trileris orientuotas gana vakarietiškai, gal dėl to visai neblogai mums, labiau pratusiems prie holivudo produkcijos, žiūrisi. Nors dar kart sakau, iš esmės nieko labai ypatingo.
Mane asmeniškai labiau net kabino erotinis, meilės trikampis ir konfliktas, nei organų grobikų siaubas. Gal laikas man pasižiūrėti romantinių dramų? 7/10

LOST PARADISE

2011-03-17T15:22:00.000-07:00

Prarastas rojus piktas Japoniškas eksperimentalizmo gabalas, kurtas paties noizo dievo Merzbow, kurio tikrasis vardas ir pavardė yra Masami Akita. Trunka seansas pusę valandos, viskas ką čia pamatysite, tai mergina iš lėto pasidaranti sau Harakiri t.y.: peiliu prasirėžianti pilvą ir išsiverčianti žarnas. Čia vienas tų filmų, apie kuriuos matyt yra daugiau prasmės diskutuoti, nei juos iš tiesų žiūrėti. Vienus tai papiktins, kitus sužavės gore estetika ir eksperimentavimo drąsa, tretiems tai pasirodys paprasčiausias laiko švaistymas. Man nors ir patiko, bet labiausiai būčiau linkęs prie pastarųjų. Konkretaus vertinimo atsisakau, čia ne kažkas, ką galima įrėminti į paprasto filmo sąvoką, tad norint sudalyvauti šiame eksperimente, teks žiūrėti patiems. Tačiau per daug nesitikėkit. Jeigu jūsu nežavi pati idėja ir tokie dalykai apskritai - čia daugiau nieko nėra ir nerasite. Pakanka žinoti bent, kad toks dalykas egzistuoja.

CONFESSIONS

2011-03-17T14:15:00.000-07:00

Pastaruoju metu kažkaip užtūsinau, apsileidau, vien darbas ir išgertuvės užėmė mano laiką, bet gerai retkarčiais padaryti tokią pertraukėlę nuo filmų. Tik primena kaip nuostabu atgrįžt į mėgstamą hobį, o dar taip kokybiškai kaip šįvakar - jėgų jėga. Labai norisi kažką nuoširdaus ta proga parašyti.
Visų pirma tai žiūrėjau naują sportinę dramą The Fighter su Beilu ir Wahlbergu, labai įtraukianti ir gerai padaryta, net ašarėlę nubraukiau. Pirmojo Rocky dramos fanams labai rekomenduoju, tačiau su horroru ten nieko bendro, tad prie esmės: 2010-ųjų Confessions (Išpažintys) iš Japonijos. Tikrai neužmirštama patirtis. Nuostabus, suktas ir paslaptingas trileris, kuris verčia ir grožėtis ir baisėtis, ir nekesti ir mylėti. Labai stilingas filmas, kuriame daug lėtų ir gražių kadrų, tobulai suderintas su afigėnu garso takeliu (didelė dainų dalis amerikoniška, keistoka ir norisi paklaust kodėl... Radiohead? Na tinka tikrai, nesiginčyju), sudaro kone brangaus pilnametražio video klipo įspūdį. Tačiau stilius tik pradžia. Confessions tikrai intelektualus seansas, daugiau ar mažiau susuksiantis protelį kiekvienam žiūrovui. Būdamas gana apgaulingas/klastingas, jis taip pat yra ir metaforiškas. Gražiai patiekta tamsi istorija pasakoja apie kerštą, klastą, žmonių suktumą ir patiklumą, skausmą ir tai, kas išties turėtų būti svarbu. Įžvalgų daryti galima gana daug, bet mane labiau žavi bendras paveikslas, bendras istorijos ir pateikimo stiliaus pojūtis. Išties unikalus ir ne veltui iš Japonijos, iš kurios mus jau pasiekę neišmatuojami klodai kokybiškiausio ir intelektualiauso kino. Japonai, tvirta ir labai išmintinga tauta. Nuoširdžiai skaudu matyti juos krečiančias nelaimes, laikykime sukryžiavę pirštus, kad jie atsigautų ir dar daug metų mus džiugintų savo kino perlais. 9/10

TRON: LEGACY

2011-03-06T08:24:00.000-08:00

Šlapias Daft Punk fanų sapnas išsipildė, sukurtas kultinio Tron tęsinys. Išleistas jis praeitais metais, nuoširdžiai džiaugiuosi už didelius filmo fanus, kuriem buvo suteikta galimybė pamatyti savo stebuklų pasaulį didžiajame ekrane. Tiesa, nežinau ar jie liko patenkinti, mat aš nesu išprotėjęs dėl šito reikalo, na bet neabejoju, kad susirasti nuomonių internete nebus sunku. Man tai tiesą sakant mielas šitas naujas ir spalvingas Tron filmas, nors jų kibernetinis pasaulis šiek tiek ir baugina. Tobulai stilingas, prisodrintas nerealiu Daft Punk soundtreku Tron yra lengvas reginys, kurio metu nereikia smarkiai kamuoti smegenų, todėl su alaus buteliu tai paprasčiausiai nebloga, gražiai atrodanti, nors ir vaikiška pramoga. 7/10

I SAW THE DEVIL

2011-02-27T08:26:00.000-08:00

Vaje, pagaliau baigėsi. Dvi su puse valandos šio kruvino Korejietiško trilerio tikrai buvo per daug ir pakenkė seanso kokybei. Iš esmės neblogai, tačiau viską buvo galima papasakoti per pusantros valandos, tuomet daug lengviau būtų kažkam rekomenduoti šį 2010-ųjų filmą. Įtampos ir intrigos buvo daug, tačiau vėliau pabodo ir ėmė erzinti. Veikiausiai tokia ir buvo kūrėjų intencija, - pagrindinis, "teigiamas" personažas ėmė gerokai nervinti ir stebinti savo kvailumu. Tiesą sakant visas filmas tai nesustojantis erzinimas. Prasideda niūriai: maniakas pagauna panelę ir ją šaltakraujiškai nužudo. Šios vaikinas su tėvu imasi kerštauti, tačiau pasirenka gana keistą metodą, kaip veikėjai jį vadina, - medžioklę. Žudiką vaikinas sugauna, ne kartą ir ne du, tačiau kas kart gerai atlupęs, paleidžia. Toks metodas neva didelė bausmė, bet ilgaainiui suprasime, kad įgyvendinti ją gaunasi taip kvailai, kaip ir skamba. Žudikas ne pėščias (tiesą sakant visai kietas personažas, kurį galima pamėgti) ir imasi kirsti atgal iš peties, Aš mačiau velnią tai pustrečios valandos, gaudynių, kovos ir smurto, tačiau deja ne geraja veiksmo filmo prasme. Viskas ko ši istorija pamoko tai, kad smurtas gimdo smurtą, galo tam nėra, o ir tunelio gale švieselės nežiba. Kokybiškas reikalas, vertas Azijos kino mėgėjų dėmesio ir man, po teisybei, visai patiko, tačiau norėjo jis nervinti ir sunervino tikrai atitinkamai. Iki vidurio atrodė nuostabu, bet į pabaigą vis labiau darėsi šikna. Trileris neblogas, bet visą išžiūrėti uždavinys ne vaikiškas. Studijuojate smurto esmę, galit mėginti. Šiaip jau nelabai rekomenduočiau. 7/10 su dideliu minusu už trukmę.

TONY

2011-02-25T12:34:00.000-08:00

Nors ši niūri Anglų siaubo drama yra išleista 2009-aisiais, atrodo filmas išties senoviškai, tarsi žiūrėtum old-skūlą. Jaučiu specialiai taip padaryta bendra išvaizda ir veikia tas tinkamai. Veiksmas vyksta Londone, nemažai pažįstamų vietų pastebėjau, tame tarpe ir suoliuką prie kanalo, ant kurio vasara gerdavau alų hehe. Taigi įdomu matyti, kad pažįstamam mieste gyvena ir žudikas maniakas. Tylus, akiniuotas, ūsiukus užsiželdinęs, kompleksuotas vidutinio amžiaus nevykėlis. Kaip ir matote plakate parašyta: Tai visad būna tyleniai! Na, žudiko personažas įtikinantis, daug bjauresnis ir artimesnis realybei, nei būtų koks augalotas kultūristas. Filmas gana lėtas ir toks buitiškai šlykštus, kad norom nenorom turiu prisiminti filmą, beje ir panašaus plauko pavadinimu - Henry.
Tony toks pat buitiškai slegiantis. Jo tyliam butuke vonioj pūna kūno dalys. Tonis traukia padugnes ir iškrypėlius, kurie ir tampa jo grobiu, nors gyvenime jis praktiškai niekas. Jis visad sutrikęs, pasimetęs, tačiau iškilus neaiškumui bėdą sprendžia greit, plaktuku ar elektros laidu... Šitą filmą nelabai išeina ir suspoilinti, tai tėra Londono serijinio žudiko gyvenimo epizodas. Bet, kad pajusti tą buitiškai dvokiančią nuotaiką, reikia pasižiūrėti pačiam. Ar daug tokių Tonių tarp mūsų? 8/10

HATCHET 2

2011-02-25T09:53:00.000-08:00

Kirvukas II deja nieko gero, teko nusivilti. Velniažin kodėl kūrėjai sugalvojo pradėt istoriją nuo ten pat ir pasirinko mažiau humoristinę prieigą. Gan idiotišką istoriją bandyta dramatizuoti ir viską paaiškinti, todėl gavosi tikrai ne kas. Juokų labai pasigedau, o kai kurie įmesti tik dar labiau liudijo prastą skonį. Viskas dėl ko verta žiūrėt šitą tęsinį tai nebent goras, bet ir to deja laukti reikia visą valandą. Išžiūrimas daiktas, bet nelabai vykęs tęsinys iš tikro. Biški nuogybių ir kraujo deda pliusą, bet pagrindinė aktorė baisiai nervina. Toli, toli iki pirmtako, sakykit ką norit. 4/10

HATCHET

2011-02-17T12:06:00.000-08:00

Kolega siaubo mėgėjas sako "sužiūrėjau antrą Hatchet dalį, labai nebloga, gal net geriau už pirmą". Aš tykiai sau pagalvojau, kas gi tas Hatchet? Ir nusprendžiau abi pračekinti, kolkas pažiūrėjau pirmąją, 2006-ų metų, na ir ką gi galiu pasakyti, - afigėnai smagus amerikanskas slasheris su daug komedijos ir šaunaus gore! Tikrai nelabai yra apie ką čia aušinti burną, pažvengiau, nuostabiai praleidau laiką. Valanda dvidešimt minučių prabėgo, kaip tiesiog dvidešimt minučių, o tai jau kokybiškos pramogos ženklas. Tikrai neapeliuojantis į didelį protą, užtat nuoširdžią duoklę atiduodantis visokiems old-skūliniams Penktadieniams 13 filmėkas. O kaip dar malonu išvysti veidus tokių kultinių aktorių, kaip pvz Bitininko ar Kriugerio! Geras humoras, geros žudynės ir geras laikas. Antrą kart žiūrėt gal ir nebebūtų taip smagu, užtat godžiai čiupsiu tęsinį, jau trinu rankelėm, kaip musė ant kirvuko kruvino. Kimškit alų. 8/10

TWENTYNINE PALMS

2011-02-13T08:55:00.001-08:00

Galvojau net biški, ar tinka šį filmą man čia aprašynėti, niūroka drama, imdb sako, kad perpus su horror, na tai bent už keistumą priskaitom tuomet. 2003-ių metų filmas, Prancūzų režisieriaus, apie porelę, keliaujančią kažkur Amerikoje. Nelabai gal arti prisileidau šitą filmą, jis man pasirodė ganėtinai nuobodus, beprasmiškai ištęstas, nors šiaip lėtumo tai aš nesibaidau. Įdomiai taip ant pachmielo suveikė, baisiai zanūdnas, tačiau gal tuo kažkiek užhipnotizuojantis, techniškai padarytas gražiai. Kas akį traukia, tai daug natūralaus sekso, bei nelabai pagražintos nuogybės. Filmas kupinas lėtų ir ilgų epizodų, kurie vargu ar turi kažkokį tikslą / prasmę ir staiga, kaip iš giedro dangaus šokiruojantis finalas. Ką man norėjo pasakyti šitas filmas - nesupratau, taip pat dažnai jaučiau, kad gaišinamas mano laikas, tačiau už savotišką stilių ir nuotaiką rimtas pliusas. Poros laiko leidimas drauge, taip pat gana realistiškas ir gal net per daug gyvenimiškai žiovulį keliantis. Siužetas kažkuo priminė, nors nuotaika ir visiškai kitokį, labai labai seniai žiūrėtą Doom Generation. Nemanau, kad kažkam galėsiu rekomenduoti šitą seansą, veikiausiai užmigsite, bet kad blogai - irgi negaliu pasakyt. Norėčiau rast daugiau gerų žodžių, deja nesugalvoju, taigi tiek. 6/10

TROLLJEGEREN

2011-02-11T10:10:00.000-08:00

Maloni šviežiena iš Norvegijos, praeitų metų, pseudo-dokumentikos stiliumi patiektas fantastinis filmas "Trolių medžiotojas". Studentų būrelis atvyksta į miestuką sukti dokumentinio filmo apie brakonierių medžiojamas meškas. Pasirodo, kad istorija daug idomesnė, nei rodos iš pradžių ir iš tiesų jie turi reikalą su pačiais tikriausiais troliais. Paslaptingasis šioje srityje dirbantis seniokas pagaliau baigia laužytis ir tampa jų gidu į pažintį su trolių pasauliu ir jų kontrole, bei priežiūra. Troliai tėra keisti žinduoliai, tačiau valdžia slepia jų egzistavimą. Norvegai iškelia savo folklorinę būtybę, kaip realiai egzistuojantį gyvūną ir čia susuka įtemptą ir kietą fantastinę juostą, be jokio, dažnai šiuos personažus supančio, humoro. Pavyksta puikiai, nors ir buvo nuobodokų vietų, žiūrėti kaip jie ten bastosi po miškus ieškodami pėdsakų ir įkalčių. Visgi labai idomus ir originalus filmas apie pabaisas, tikrai vėrtas visų monter movies fanų dėmesio. Norvegai šiurpina savo tautiniais troliais, Japonai savo folkloriniais kerštingais vaiduokliais, na o mes toliau beviltiškai laukiame kol Lietuviai padarys siaubo filmą apie Kaukus ir Aitvarus. 8/10

VISITOR Q

2011-02-10T12:33:00.001-08:00

Japonų gebėjimu įkūnyti ekrane didžiausią nesveikatą manau jau nieks neabejoja, o kažkaip ir režisieriaus Takashi Miike talentui nesu abejingas. Jau ne vienas jo filmas žiūrėtas ir keletas jų aprašyti [Sukiyaki western django, Masters of horror: Imprint, The Three... extremes: Box, One missed call, Ichi the killer, Audition] nors tai tik maža dalis šio be galo produktyvaus gamintojo kūrybos. Visitor Q - dar vienas išsišokantis absurdas, pašiurpinsiantis bet kokią davatką ir susipyksiantis su bet kokiu sveiku protu. Daug nuogybės, prievartos, smurto, išskyrų. Viskas perdėm idiotiška ir supainiota vietomis. Keistokas svečias trinkteli akmeniu tėvui per galvą ir apsigyvena su šaunių personažų šeimynėle: sūnus muša mamą, mama duoda pieno, tėvas barškina lavoną ir panašiai. Tikras Japoniškas smagumynas. Kas keisčiausia, kad sugebėta padaryti taip, kad po viso šito absurdo festo dar kažkas ir galvoje lieka. Karščiuojantis sapnas įkūnytas. 8/10

POSSESSION (1981)

2011-02-07T14:11:00.001-08:00

Su Lenku režisieriumi Andrzej Zulawski pasirodo jau esu mažumėlę pažįstamas, nes teko matyti jo '71-ųjų filmą Third part of the night/Trzecia Czesc Nocy. Menu tas filmas pats iš savęs buvo OK, tačiau man rodėsi neįdomus ir vertė bodėtis. Dabar, gana paslaptingais būdais, atradęs trisdešimties metų senumo Possession, manau būsiu priverstas pasidomėti režisieriaus kūryba kiek giliau, nes tai ką pamačiau šįvakar, įvardintina kaip pats tikriausias kino šedevras. Gana juokinga tai, kad imdb įvedus paiešką žodžiui Possession, randama mažiausiai 17 filmų. Nieko nuostabaus, kad ieškodamas užrekomenduoto seanso, buvau apsigavęs ir netyčia atsisiunčiau 2009-ų metų filmą, tokiu pat pavadinimu. Tik įsijungęs pamačiau, kad vaidina Sarah Michelle Gellar ir iškart supratau, kad kažkas ne taip. Sustabdžiau, patikrinau, ogi tas filmas ne tik neturi nieko bendro su tuo, kurio iš tiesų norėjau, bet dar gi yra ir Pietų Korėjos filmo Addicted perstatymas (kada visa tai baigsis? Ar kada nors baigsis apskritai??). Tačiau tai nesvarbu.

Magiškąjį Possession pagaliau suradau (o gal jis mane surado?) ir turiu būtinai šiandien pasakyti, kad jis yra nepakartojamas. Nepaisant to, kad dabar filmui jau trisdešimt metų, jis ir šiandien atrodo labai moderniai ir ne ką menkiau lanksto sveiko proto ribas, nei daugybė vėliau sukurtų siurrealistinių filmų. Jis trenkia kraupia šviežiena, rodosi tokia suvaldyta, įkalinta, tačiau tuo pat metu skendinčia absoliučioje beprotybėje ir draskančioje isterijoje, kad ima rodytis jog tai tik ilgas ir labai blogas, slegiantis sapnas, iš kurio negali pabusti. Aktorių nedaug, tačiau jų veidai įsirėš atmintin labai ilgam, ypač pagrindinio moteriškosios lyties personažo, desperatiškos, visad isteriškos, baugiai seksualios ir tyrą siaubą varančios, fatališkos moters. Jos akys, bei blyškaus veido išraiškos žavi, baugina ir užburia, sudaromas itin skaudulingos, tačiau tuo pat metu ir be galo galingos moters paveikslas. Tam kas čia vyksta vieno paaiškinimo būti negali, filmas labai metaforiškas, daugiasluoksnis ir dosniai pripildytas filosofijos. Tereikia įspėti, kad klaidžiosite ne pačiais šviesiausiais, lengviausiais ar maloniausiais labirintais. Momentais gali užklupti absurdiškas juokas, šleikštulys, siaubas arba paprasčiausias pasimetimas, tačiau pabaigoje lieka vienas, labai ryškus, nors ir abstrakcionistinis kino paveikslas. Isteriškas panikos košmaras atskiedžiamas drąsiu, tačiau labai protingu lengvabūdiškumu, todėl kartais gali susidaryti įspūdis jog žiūri spektaklį teatre, o ne bandymą atvaizduoti tikrovišką žmonių elgesį ekrane. Čia teatriniai žaidimai ir toji teatro magija tobulai susilieja su kino technologija, suteikdami išties unikalią patirtį, kurios dabar nesugalvoju su kuo ir palyginti. Galvoje kirba keletas pavadinimų, bet gal aš juos geriau iš ten išmesiu, nes nė vienas nebūtų iki galo teisingas/taisyklingas. Išvada tokia, kad Possession - tikrai unikalus reginys, daugiau galbūt supančiojantis emociškai ir psichologiškai, nei įtraukiantis ryškiai užčiuopiamu siužetu. Ir beje tai visai nereiškia, kad filmas tėra padrikas haliucinacijų rinkinys, istorija čia yra ir mums labai idomu kur ji veda, tačiau ji nėra vienasluoksnė, todėl ir vienas atpasakojimas jai netinkamas. Mane Possession sukaustė savo keistumu, sužavėjo savo laikui drąsiu kraštutiniškumu ir įvarė nerimą savo vienetine nuotaika. Labai stiprus darbas, tinkamas, kaip pavyzdinis Europos kinas. Daug jis paliko manyje, tačiau nenoriu pradėti vardinti ar pasakoti, nes kažkaip jaučiu, kad tai asmeniška ir be to jaučiu pareigą palikti galimybę jums viską patirti patiems. Nelengvas, tačiau atsilyginantis, metaforiškas ir daugialytis, piktas, pasąmoningas žaidimas su žmogiškųjų santykių šešėliais. 10/10

SLEEP DEALER

2011-02-05T14:41:00.001-08:00

Mielas ir ganėtinai šiltus jausmus sukėlęs 2008-ųjų meksikietiškas mokslinės fantastikos filmas. Efektais žinoma holivudo didiesiems neprilygsta, tačiau ne tame čia ir esmė. Sleep dealer nėra kažkoks pramoginis veiksmo filmas, tai daugiau jausmus ir mintis virpinantis sci-fi. Gana ramus, melancholiškas, kilniadvasiškas ir pakankamai unikalus, kad paliktų šaunaus įspūdį, nepaisant kažkokių "pigiau" atrodančių vietelių ir panašių dalykėlių. Nežinau ar teisinga taip daryti, bet negaliu susilaikyti ir turiu palyginti su Monsters. Kažkuo jie man panašus, gal dėl to, kad iš esmės tai tėra toks pat kuklus, tačiau nuoširdus sci-fi, turtingesnis savo dūšia, nei pinigais.

Įdomu ir tai, kad neprisimenu jog būčiau matęs nors kokį Meksikiečių sci-fi filmą apskritai, o šitas gi dar toks fainas papuolė. Pasakojimas tai apie vaikiną, kuris palieka namus ir emigruoja uždirbti skurstančiai šeimai pinigų. Didesniame mieste gali įsistatyti tokius elektrodus, kuriais pasijungi į pasaulinį ekonominį tinklą. Gana stiprios metaforos, nors žmogaus, kaip organinio kūno susijungimas su mašina, švelniai tariant, žanre matytas dešimtis kartų. Bet kokiu atveju čia pritinka gražiai, nuotolinio darbo vizija savotiškai graži ir tuo pat metu labai liūdna. Ilgesingas filmas, švelnus ir truputi liūdnas, bet jei reiktų rasti vieną žodį - tiesiog sakyčiau gražus.

8/10

PARANORMAL ACTIVITY 2

2011-02-04T12:11:00.001-08:00

Natūralu, kad susilaukėme visai neprasto siaubo filmo tęsinio. Nėra ką labai naujo pridurti, iš esmės viskas gerai, nauja šeima, panaši istorija. Namuose apsigyvena negerosios dvasios ir neduoda ramybės. Ne taip gerai, kaip pirmoj daly, bet šiaip jau nelabai jaukus filmas. Kažkiek norėjosi viską pagreitinti, bet gi neliktu jokios įtampos. Vidutiniškai, bet neblogai, tikrai neturiu ką daugiau pridurti. 7/10

BLACK SWAN

2011-01-31T09:26:00.001-08:00

Įveikiau snobą savyje ir prisiverčiau pažiūrėt gana didelį šurmulį sukėlusį naują filmą Juodoji gulbė, kuriame aptikau ir nemažai siaubo priemaišų. Pastaruoju metu dažnokai nuvildavo smarkiai visų liaupsinti ir gausiai apdovanoti garsūs filmai. Mano akimis, tokie "geriausi metų filmai", kaip No country for old men, Hurt Locker ar Inception tėra gana vidutiniški šūdeliai, tad, nors ir žinau, kad tai blogai, dabar apie kiekvieną naują ir plačiai liaupsinamą filmą iškart mastau kažką neigiamo.

Visgi šiuokart įspūdžiai išties geresni nei tikėjausi, gal gi dėl to, kad nesitikėjau nieko? Gana tamsi istorija apie pusprotę baleriną, kuri per daug rimtai įsigyvena į savo naują vaidmenį. Gražu, įtempta, tamsu, tikrai daug gerų žodžių galima rasti šiam filmui, bet manau, kad jų aplink ir taip apstu, tad aš labai trumpai. Vėl gi nieko nuostabaus ir tikrai ne geriausias metų filmas, tačiau man nuoširdžiai patiko, griežtas, stilingas, toksai... savo vietoje. Komplikuotos ir sau griežtos moters paveikslas klasikinės/kamerinės kultūros aplinkoje kažkuo priminė man La Pianiste, kurį beje smarkiai rekomenduoju. 7/10

I SPIT ON YOUR GRAVE (2010)

2011-01-31T08:35:00.000-08:00

Žodis Remeikas (Perstatymas) man kažkaip tiek įgavęs neigiamą prasmę, kad dažnai pavartoju jį kone kaip keiksmažodį. Holivudas perstatinėja Europos ir Azijos kiną, prievartaudamas ir dorodamas jį be jokios sąžinės, tačiau rodos jau esu rašęs, kad kartais, kai Amerikonai ima perstatynėt patys save - rezultatas būna visai pakenčiamas, o kartais net ir labai geras (Turiu priminti gana panašaus plauko ir tikrai vykusį Last house on the left perstatymą). Kai nugirstu apie kokį dar vieną naujai statomą remeiką, paprastai nupurto pasišlykštėjimo šiurpuliukas, tačiau, kai sužinojau, kad perstatomas aštuntojo dešimtmečio exploitation šedevras I Spit on your grave, kažkaip pasijautau keistai maloniai. Maniau tai vienas tų filmų, kuriems gal ir visai į naudą būti perstatytiems, idant pašlovinti originalo vardą ir supažindinti jaunesnę siaubo mėgėjų kartą su šia puikia išprievartavimo-ir-keršto klasika. Taigi buvau nusiteikęs gana optimistiškai, tačiau deja ne tik perspjauti, bet ir pasivyti originalo kūrėjams nepavyko... gavosi paprasčiausias, vidutiniškas, beprasmės prievartos kupinas siaubo filmas, nebeišlaikęs pirmtako dvasios ir cinkelio. Sutinku, kad įvykiai atkurti gana tiksliai, nuotaika ir smurtas prigauti gana panašiai, tačiau, kad ir kaip liūdna būtų pripažint, vis dėl to perstatynėtojai prašovė. Visų pirma tai mane erzina tas blyškių spalvų filtras, kurį dabar madinga naudoti siaubo filmų post-produkcijoje. Jie neva turįs sukurti slegiančią ir pilką nuotaiką, bet sukuria tik erzinantį nerealumo ir banalybės įspūdį. Taip pat manau teisinga būtų sakyti, kad filmas aiškiai padalytas į du etapus, tai prievarta ir kerštas. Prievartos etapas tikrai nėra malonus, bet vis dėl to originale atrodė stipriau ir buvo paveikiau, net ir be blyškių filtrų ir išsiliejusio vaizdo efektų. Gal būtent tas natūralumas ir sudaro brutalumo efektą? Niekada nepamiršiu prievartaujamos veikėjos riksmo originale. Čia scenos daugiau-mažiau atkurtos, tačiau įspūdis nebe toks stiprus. Gal tai dėl emocinio atbukimo, gimstančio nuo daugybės siaubo filmų?

Tuo metu kai buvo statytas originalas, dar daug ko nematė kino pasaulis ir daug tabu laukė savo eilės būti peržengti ir sulaužyti. Šiomis Hostelių, Pjūklų ir tunto Europos, bei Azijos žiaurumo-fiestų šedevrų laikais ribos tapo labai miglotos ir tamprios, tad buvau automatiškai pasiruošęs pamatyti šį tą tikrai nežmoniško. Tačiau (o gal ir gerai) pirmtako tabu ribos neperžengtos, o gal iki jų net ir nepatraukta.

Antrasis etapas - kerštas. Čia suklysta jau daugiau ir dažniau. Moteriškė pasirodo be pereinamjo emocinio etapo, per mėnesį praleistą miškuose tapusi Rembo ir Makgaiveriu. Suruošusi išradingų spastų, ji vieną po kito sugaudo niekšelius ir juos deramai pamoko, kartodama visą pirmos filmo pusės dialogą savo lūpomis. Smagu žiūrėti kaip šunsnukiai kamuojasi ir dvesia, pora nesveikų įdėjų gal net ir prajuokino, tačiau liūdniausia tai, kad visas egzekucijų etapas įvyksta gana banaliai, o tas prievartautojų frazių kartojimas galiausiai pasidaro tiesiog idiotiškas. Dingo tai, kas buvo svarbiausia ir stipriausia - feministinis triumas, fatališkos moters, kaip siaubo sukėlėjos modelis, dingo girl power. Čia tėra tiesiog nuskriausto žmogaus kerštas skriaudikams, o ne išprievartautos moters kerštas vyrams prievartautojams, kad ir kaip gražiai ji bebūtų susišukavusi ar, kad ir kiek bekartotų, kad daro, tai ką daro, būtent dėl išprievartavimo. Nenoriu per daug spoilinti, bet turiu pasakyti, kad originalo vinis buvo scena, kurioje ji pavilioja prievartautoją, pasitelkdama moters, kaip silpnesnės būtybės, kuri "kaip ir visos jos" iš tiesų mėgaujasi prievarta, "ginklą", o tuomet kerta iš peties garsiojoje "vonios" scenoje. Paviliojimas, apgavystė ir tik tuomet - šaltas kerštas, ir buvo tas feministinis šarmas, daręs filmą tokiu unikaliu ir žavingu, kaip, kad žavinga fatališka moteris, auka tampanti skriaudėju. Čia tas pamesta ir, kad ir kaip durnai tai skambėtų, be feminizmo - I spit on your grave tėra smurtas dėl smurto. Sakysite exploitation ir turi toks būt, na gerai, tuomet viskas savo vietose. Nepagalvokite, kad esu labai kritiškas, tai tiesiog mano mintys, jausmai ir mažytė interpretacija. Nesigilinant į smulkmenas tai yra tikrai neblogas ir nemalonus siaubiakas, o taip pat ir gana sąžiningas perstatymas. Trūkumai, kuriuos iškėliau tėra mano, kaip fano, pastabėlės. Asmeniškai rekomenduočiau likti prie žavingo ir stipraus, aršiai feministiško originalo,o perstatymas tėra vidutiniškas, tačiau tikrai nenuobodžiai sužiūrimas siaubo filmas. Daugiau šiuolaikiškumo ir šviežios išvaizdos, tačiau geriausia ką šitas remeikas padarė tai tik pašlovino pirmtaką. 7/10

REPO MEN

2011-01-13T18:29:00.001-08:00

Praeitų metų fantastinis, veiksmo filmas. Žiūrisi smagiai, tačiau šiaip jau ganėtinai bukas ir naivus, daugiau turintis paprasčiausios pramoginės vertės, tad jei norisi protingo sci-fi, šitą geriau aplenkti, o tiktų jį žiūrėt tik su alaus skarba rankoj, pavargus po darbo dienos. Man prieš miegą gavosi gera lopšinė. Labai tiktu, žiūrėti per teliką, su reklamom, gal padidintų įspūdį :)

Ateitis, regis visiem yra problemų so organais, smarkiai klesti donorystės verslas, tačiau skolinami kepenys ne iš kitų nelaimėlių, o iš banko. Pasiėmi paskolą, už didelę kainą perki dirbtinį inkstą išsimokėtinai ir gyveni laimingai. Jei laiku nemoki, ateina kieti vyrukai ir organus grubiai atsiema. Kaip, kad Ekvilibriume, pagrindinis veikėjas - atsiverčiantis jausmo-nusikaltimų medžiotojas, čia - atsiverčiantis organų "išmušinėtojas". Pats patekęs į aukos situaciją pasidaro labai teisingas ir sukyla prieš sistemą. Actionas neblogas, malonu matyti šiek tiek gerai suvaidinto smurto ir brangių efektų, tačiau kaip jau sakiau šiaip filmas naivokas. Tikrai daugiau paprastos pramogos ieškantiems, nei sci-fi fanatams. Vienu metu buvo jau visai absurdišką lygį pasiekęs, bet pabaiga pateisino ir išgelbėjo. Išvada: vidutiniškai. Nėra itin blogai, tačiau iš esmės tai nieko ir gero apart bukagalviško boevyko. 6/10

7 DAYS

2011-01-13T15:44:00.000-08:00

2010-ųjų Kanadiečių trileris/drama/siaubas. Labai pilkas, slegiantis, depresovas ir gana nemalonus. Gana lėtai besivystančio veiksmo, tačiau tikrai jaudinantis ir laikantis. Niūrią nuotaiką itin padeda sukurti tai, kad nėra garso takelio, žaidžiama tik tyla ir aplinkos garsais, bei dialogais/monologais. Tema nelengva, tad ir filmas gana sunkus. Pedofilas nužudo jauną mergaitę, ėjusią į mokyklą. Nevilties užvaldytas mergaitės tėvas sugeba nusikaltėlį sugauti ir įkalinti. Ką jūs darytumėte jo vietoje? Katras nusikaltėlio kančios akivaizdoje yra teisus ir kur yra riba tarp baisaus teisingumo ir šlykštaus, beprasmio žiaurumo? Ar savavališkai bausdamas kitą pats tampi blogu žmogumi, net jei jis to ir nusipelnė? Blyškus, sielvarto kupinas ir liūdnas pamastymas šiais klausimais, su desperatišku tėvu. Septynios pilkos ir šaltos skaudulio dienos. Sunku rekomenduoti nuotaiką sloginantį filmą, bet jei šį vakarą jaučiatės nusiteikę rimtesniam trileriui, siūlau pamėginti šį dramatišką šaunuolių kanadiečių pasakojimą. 8/10